THE LONG BLONDES – Someone To Take You Home

Kaip šungrybių po lietaus pridygo indie rock populiarumu pasinaudoti sumaniusių grupių su vienodomis kostiumų ir baltų marškinių uniformomis (Lietuva, aišku, vėluoja, ir klykiančių paauglių simpatijas su abejinga išraiška veide susirenka vieninteliai GRAVEL). Nors indie rocko Olimpe sėdi daugiausia vyriška kompanija, prasimušti prie piniginio prizo bando ir grupės, vadovaujamos merginų. Tiesa, neitin sėkmingai.

Kol jau įsitvirtinusių grupių YEAH YEAH YEAHS ir THE KILLS lakštingalos ugdo savo vokalinius sugebėjimus, ne tokios talentingos, bet ne mažiau ambicingos THE PIPPETES ar THE LIKE vokalistės repeticijas supranta kaip vintage suknelių ir artistiškai apiplyšusių džinsinių minisijonų paieškas. Tačiau naujų, beviltiškų grupių savartyne galima rast ir dėmesio vertos muzikos – THE LONG BLONDES.

Ironiškai THE LONG BLONDES pasivadinusios grupės sudėtyje – nei vienos blondinės, bet net penki talentingi rudaplaukiai, po penkių singlų pagaliau išleidę ir debiutinį albumą Someone To Take You Home. Albume yra aštuonios naujos dainos, tačiau jos kiek nublanksta prieš tokias seniau išleistas ir britų didžėjų nugrotas dainas kaip “Separated By Motorways” ar “Lust In The Movies”.

Kaip ir daugumos naujų grupių, THE LONG BLONDES muzika pilna gyvenimo būdo ‘gyvenk greitai, mirk jaunas’ atributų: trumpalaikių santykių, tūsų, maksimalizmo; visa tai įvilkta į lengvabūdišką, bet ne šleikščiai saldų Kate Jackson vokalą (kuris kartais suskamba net legendinės vokietės Nico tonais) ir šokių aikšteles pripildančias melodijas.

Visas dainas tarpusavyje sieja dainas sieja ta pati tema (“Heaven Help The New Girl” ir “Once And Never Again” net reikėtų klausyti kartu dėl akivaizdaus tęstinumo). Yra ir minusų – albume labai jaučiasi tokių dainų, kaip singlų “Appropriation” ar “Polly” trūkumas, o lyriškas bandymas nors trumpam pabėgti iš šokių aikštelės “Heaven Help The New Girl” skamba nykiai.

Pasitaiko ir kultūrinių nuorodų, tarsi bandant paneigti, kad grupės muzika tuščia ir tinkama tik vienkartiniam vartojimui, tačiau name-dropping neskamba labai įtikinamai. Tačiau intelektualių tekstų niekas ir neprašo: nors penketas mėgsta pabrėžti savo apsiskaitymą, didžioji publikos dalis ne klauso, o šoka.

Nepaklausę THE LONG BLONDES nepražūsite, geriausių visų laikų muzikos grupių sąraše jie greičiausiai nefigūruos, tačiau gerą progą pakilnoti kojas praleisite (o jiems panorėjus, minios jau kilnoja ir rankas).

[ag]