Sausio 2-7 dienomis Skalvijos kino centre vyks „Kino atostogos 1“. Šio renginio metu bus rodomi šiaurės šalių kino filmai jaunimui, taip pat šiaurės šalių ir Lietuvos jaunimo filmai; tarp jų – Romo Zabarausko filmo „Julija ir Marius“ premjera. Kartu su danų režisieriumi Aage Rais jaunieji workshop‘o dalyviai sukurs ir parodys filmą „Madona Svenson“. Kad galutinai nepasimesčiau tokioje spalvingoje programoje, kalbinu vieną iš renginio orgnazatorių Godą Sosnovskienę.
“Kino atostogų 1” programoje bus parodyti filmai, sukurti jaunimui bendradarbiaujant, mokantis iš profesionalių kino kūrėjų. Kuo ir kodėl skiriasi tokie Lietuvos, Danijos ir Švedijos filmai?
Lyginant lietuvių, danų ir švedų jaunimo sukurtus filmus pirmiausia į akis krinta techninis filmų lygis – danų ir švedų filmai techniškai yra daug labiau išpildyti ir kokybiškesni. Turbūt neverta labai detaliai aiškinti, kodėl taip yra. Kaip žinia, Skandinavijoje kino švietimas yra labai aukšto lygio – kurti kiną vaikai ir jaunimas turi puikias galimybes tiek mokykloje, tiek po mokyklos. Kita vertus, filmų temos ypatingai nesiskiria – panašūs dalykai rūpi tiek lietuviams, tiek skandinavams. Galbūt tik pastarieji nuo ankstyvos jaunystės kiek daugiau socialiai angažuoti. Lietuviai daugiau linkę į vizualumą, poetiškumą.
Šiaurės šalių kino filmai Lietuvoje pastaruoju metu labai populiarūs – jau vyko ir vyksta tokie renginiai, kaip Scanorama, Šiaurės šalių kino klubas, Šiaurės šalių kinas Kaune. „Kino atostogose“ taip pat rodysite šiaurės šalių filmus jaunimui. Kaip gi čia yra, ar tokie filmai dabar svarbūs visam pasauliui, ar tiesiog Lietuvoje suaktyvėjo šiaurės šalių atstovai?
Viena vertus, Lietuvoje labai aktyviai veikia Šiaurės Ministrų Taryba, noriai propaguojanti ir remianti šiaurės šalių kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje. Taigi, ir didelę šiaurės šalių kino gausą Lietuvoje galima paaiškinti labai pragmatiškai.
Kita vertus, skandinavų kinas iš tiesų yra unikalus reiškinys kino pasaulyje, jis visuomet noriai rodomas garsiausiuose kino festivaliuose, kur sulaukia pripažinimo ir skina laurus.
Pirmosioms “Kino atostogoms 1” šiaurės šalių kiną pasirinkome taip pat neatsitiktinai – Skandinavijos šalys šiuo metu yra kino edukacijos lyderės Europoje, tad mūsų tikslas buvo pristatyti jų patirtį, pasidalinti tuo, kas šiuo metu Europoje geriausia.
Sausio 6-ą dieną rodysite filmą „Madona Svenson“, sukurtą kino dirbtuvių (workshop‘o) metu sausio 3 – 5 dienomis. Kaip įmanoma per tris dienas sukurti filmą?
Sukurti 5-6 min. filmą su jaunais žmonėmis, kurių daugelis net nėra to bandę, per tris dienas yra gana sudėtinga. Juolab, kad kino kūrimo procesą sudaro ne tik filmavimas, (kuriam 3 dienų gal ir užtektų), bet ir pasiruošimas filmavimui, planavimas, o vėliau – montažas, postprodukcija. Visa tai dirbtuvių dalyviai atliks su profesionaliu kino instruktoriumi iš Danijos, kuris yra įpratęs su jaunimu dirbti įvairiausiais terminais.
Visas renginys vadinasi „Kino atostogos 1“. Kokios bus „Kino atostogos 2“?
Taip, iš tiesų, “Kino atostogos 1” yra tik pirmasis planuojamo tęstinio projekto renginys.
Tęstinį kino projektą moksleiviams “Kino atostogos” sudarys profesionalūs kompleksiški kino renginiai, kurie vyks dvejų metų laikotarpyje, moksleivių atostogų metu. Renginius sudarys lietuviško ir pasaulio kino peržiūros moksleiviams, kūrybinės kino dirbtuvės su Lietuvos ir užsienio kino ir kino švietimo profesionalais, kino edukaciniai renginiai ir leidiniai moksleiviams ir mokytojams, moksleivių kino konkursai ir t.t. “Kino atostogų” renginiai turi/-ės skirtingas temas, formuojamas atsižvelgiant į moksleivių, mokytojų, tėvų poreikius, kino edukacijos situaciją Lietuvoje bei kino edukacijos tendencijas pasaulyje.
Jau šių metų vasarą planuojama kultūrinė edukacinė vasaros kino stovykla jaunimui “Kino atostogos 2”. Projekto tema – kino istorija ir paveldas, trukmė – savaitė. 7 projekto dienos bus skirtos skirtingoms galimybėms įvairiais rakursais pažinti kino istoriją.
Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie kiną jaunimui? Ar reikia tokį kiną kurti Lietuvoje?
Geras kinas vaikams ir jaunimui yra savotiški kino pradmenys, tai puiki galimybė jaunam žmogui jam suprantama kalba pažinti kino meną. Be to, kinas jaunimui dažniausiai sprendžia būtent jaunam žmogui aktualias problemas – tokiu atveju jis atlieka ir savęs bei pasaulio pažinimo funkciją.
Ar reikia tokį kiną kurti Lietuvoje? Manau, kad taip. Jaunas žmogus Lietuvoje to nusipelnė lygiai tiek pat, kiek jaunas žmogus Danijoje ar Švedijoje.
Didžiausia problema Lietuvoje šiuo metu tikriausiai yra tai, jog kol kas kinas nėra suvokiamas kaip reikalinga ar lygiavertė meno šaka, kurią pažinti ir suprasti verta jaunam žmogui. Nors vaikai nuo mažumės mokomi muzikos, dailės, šokio, teatro, kinas lieka nuošalyje. O juk kinas yra lygiai tokia pat galimybė saviraiškai. Juolab, kad šiais laikais kinas ir įvairios kitos medijos jaunam žmogui darosi vis labiau aktualios ir prieinamos. Svarbu jauną žmogų išmokyti jas suprasti ir tinkamai jomis naudotis.
Komentarai