Vos tik iš dangaus pradės kristi pirmosios snaigės, išbėk į lauką ir užvertęs galvą į viršų pradėk jas gaudyti. Negniaužk stipriai delnuose – ištirps. Sugavęs kelias grįžk į namus ir atsargiai įdėjęs į stiklainį, (nepamiršk etiketės su data ir vieta) grūsk į šaldiklį. Kai vasaros kaitra bus nepakeliama, ši mažytė žiemos snaigė tave atgaivins. Taip pasakytų Ray Bradbury. Reikia išsaugoti kiekvieną akimirką, ypač tada, kai viskas taip greitai keičiasi. Kad ir kaip nesinori pripažinti, yra kažkas, ko mes negalime suprasti, nuojauta ar lemtis – pavadinimas neturi skirtumo.
Blogai, kad Ray Bradbury parašė tokią knygą. Čia viskas per daug tobula. Nuo pirmosios didžiosios raidės iki paskutinio kablelio. Tobulų dalykų, šiaip, žmonės nemėgsta. Bet “Pienių vyną” myli. Tikriausiai todėl, kad ten aprašyta vaikystė, apie kurią kiekvienas (dabar jau suaugęs) svajojo. Ir viskas ten daug ryškiau. Vabalo gyvenimas atrodo svarbus, o pasikeitusi lapų spalva pakelia nuotaiką visai dienai. Ar šiandien žiūrėjai į medžius?
Kai pagalvoji, pasidaro aišku, kad geriausi dalykai nesikartoja. Dėl to nereikia liūdėti. Tiesiog atsiversk lapą ir parašyk kelis sakinius. Naivu? Nebent cinikams, nes būtent per tokias, atrodo visai netikėtas ir pernelyg smulkmeniškas pastabas, ir gimė “Pienių vynas”. To, kas jau praėjo, negalima susigražinti, bet galima gurkštelėti dulsvo pienių vyno ir pasijusti kaip tada..
Bet nereikia gailėtis praeities. Tai svarbiausia knygos mintis. Vasaros ateina kasmet, bet jos būna skirtingos. O tos gražiausios dažniausiai būna vaikystėje, kurią vėliau sutraiško kasdieniai rūpesčiai ir bespalvė rutina. Kaip sakė Hermanas Hesse, nieko nėra baisiau ir pavojingiau už normalų
žmogų. Tad kartais gerti salstelėjusi pienių vyną labai sveika. Ne tik akims ir klausai.
Ši knyga tokia patraukli dėl to, kad Ray Bradbury žiūri pro vaikiškus akinius: pasaulis yra didžiulė paslaptis, kurią reikia įminti. Kai tau 10 metų, tai padaryti atrodo visiškai paprasta. Nereikia dėsnių, nereikia taisyklių, tik nuojautos. Vaikai tai suvokia geriau nei suaugusieji. Kalbėti apie esminius dalykus vaikiškai paprastai ir kartu filosofiškai giliai, dar įpinti kelis romantiškus bundančio miesto vaizdus – tiek pakanka, kad knygą ilgam įsibrautų į mintis.
Komentarai