Casablanca

Rūke paskendusi Kasablanka kas kartą darosi artimesnė, nors atrodytų priešingai. Turiu kelis draugus, kurie internete skaito viską apie Antrąjį pasaulinį karą. Ne tik Antraspasaulinis.net, bet ir apie kovos veiksmus Afrikoje. Kai kurie mano draugai lankosi Maroke, kuris jau neatrodo toks išnykęs laiko ir erdvės rūke apelsinas…

„Casablanca“ – tai legendinis dar 1942 metais Michaelio Curtizo pastatytas filmas apie karo metų naktinį klubą, kur persipina nacių ir sąjungininkų, vagių ir meilužių keliai. Taigi, 80-aisiais įvykęs mėginimas nuspalvinti šį filmą žlugo, kaip ir sukurti kokį tai tęsinį. Taigi juodai balta karo metų legenda, dabar papuošta ne mažiau film noir laikais kvepiančiais, nemodernizuotais priedais.

Ir tai yra Humphrey Bogart, vaidinančios pagrindinę klubo „Ricks“ savininko rolę, cigaro kvapas. Tas kvapas, kvepiantis „Maltos sakalu“, „Turėti ir neturėti“, gal net Clarku Gable ar Omaru Sharifu – visa „tikrų vyrų“ žemo boso karta. Ir kaip be Ingrid Bergman? Ir kodėl ši moteris „iš visų skylių permeslktų džinu užsuko į manąją“? Taigi, Kasablanka neįsivaizduojama be meilės – karo laikais trikampio…

Toks ir liks amžinąja legenda, kaip ir Humphrey DeForest Bogart ištarti žodžiai: “Louis, I think this is the beginning of a beautiful friendship”… Legenda, pilna archetipų – gražuolių ir pabaisų, „”Die Wacht am Rhein”, ir „Marseljėtės“, kuriuose kiekvienas gali rasti truputį savęs… net ir po 65 metų.