Šią knygą aš – prisipažįstu – nusipirkau ne Vilniaus Knygų mugėje, kaip pridera padoriam pižonui, bet supermarkete. Mano žvairą akį dar labiau į šoną nuo normalių knygų patraukė spalvingas knygos viršelis (visi komplimentai Panevėžio leidyklai Magilė). Jei toks būtų buvęs paskutinio PIENO LAZERIŲ albumo viršelis, jie būtų pardavę daug daugiau kopijų.
O kur dar super citata „Skaitysit —— – — — ir garsiai kvatosite. Cosmopolitan. Kad čia ne vienam man taip pasivaideno, įsitikinau per vieną vakarėlį pas madingus draugus, kur ant stalo išdidžiai voliojosi ta pati knyga.
Knygos siužetas sukasi apie tai, kad viena superpopbitch (kaip reikalas – botokso injekcijos etc) tarptautinio žiniasklaidos koncerno yra išsiunčiama iš Londono ne į Niujorką (kur tikėjosi tęsti savo karjerą ar bent tikėjosi kad niekas kitas iš jos ofiso ten netęs karjeros), o į lietingą Dubliną, kur iš nieko turi sukurti žurnalą moterims. Suburia tokius visokius žmones – paprastus, nuoširdžius. Kai kas primena mūsų pėdsakus – žurnalų kūrimas, penktadienio vakarai / atsigėrimai, žmonių tarpusavio santykiai, jei galima taip pasakyti…. Todėl tikrai skaitai ir vietomis kvatojies-i!
Visi mes turime teisę į pigius romanus (čia tipo… į Jackie Collins), ypač jei juose atpažįstame save. Visa mūsų sušikta šalis yra toks pats šudšis, atsiprašau šuškis, t.y. sušio pradžiamokslis. Išskyrus tai, kad pas mus nėra komediantų luomo, kuris nuvilioja merginas. Nežinia, ar dėl to mes mažesni, ar didesni. Nei airiai…
Komentarai