Skaudantys pikseliai

Pirma diena / Ketvirtadienis / 03-28

Šiuolaikinio meno muziejaus „Kiasma“ seminarų kambarys. Pirmasis festivalio seminaras „Architectures for participation“ vykstantis beveik visą dieną. Daug teller‘ių – atlikėjai, kuratoriai, tyrinėtojai, organizatoriai, hakeriai, etc – ir daug kalbų apie Web 2.0. Gal kiek net perdaug. Neužsibuvau.

Nuo 18 valandos „Kiasma“ teatre prasideda „VJ Jamming Session“. Dvi su puse valandos, dvidešimt VJ-ėjų ir trys DJ-ėjai. Reveransas vaizdui. Kiekviena iš VJ komandų turėjo po 20 minučių parodyti tai, ką moka. Vienu metu darbavosi po tris komandas.

Savo darbu išsiskyrė švedai „Instructions“ – turėjo savo gamybos kontolerį, kuris atrodė kaip vaikiškų kaladėlių rinkinys. Iš tikrųjų juo galėjai valdyti vaizdo projekcijas. Pirmas smagus netikėtumas.

Portugalai „Video Jack“ be abejonės – tarp favoritų. Jau buvau susipažinęs su jų darbais Lisabonoje, tačiau tik „Pixelache“ metu pamačiau juos dirbant gyvai. Spalvoti, šilti, neįkyrus, kiek tingūs vaizdai. Turi ir itin originalias projekcijas ir savo sukurtas VJ programinę įrangą. Pagarba.

Šalia portugalų dirbo danai „Bodega Arete“ + „Samesame“ + „Casper øbro”. Visi spėjo prikišti rankas per dvidešimt minučių. Daug švarios ir paprastos vektorikos, kurios kartais taip trūksta kai žiūri į sluoksniais perkrautą ekraną. Beje, vėliau VJ-ėjaudami per gyvą „Rumpistol“ (su juo kartu dirba keturis metus) pasirodymą viename iš Helsinkio klubų, danai dalinosi ir stop motion/video vaizdais. Tai tik padidino mano simpatijas jiems.

Estai „Propaganda“ savo vaizdu nenustebino, bet jų darbo technika – puiki. Per seminarus jie taip pat pristatė savo organizuojamą „Plektrum“ festivalį, vykstantį jau keletą metų. Rimtas ir didelis renginys du kart per metus.

Visi kiti pasirodymai, deja, bet praslydo pro akis, kad ir kiek jų buvo daug, kad ir kokių spalvotų. Neužkliudė, neprivertė nusitebėti, tačiau tai buvo tik dalis VJ-ėjų. Kitų darbus buvo galima pamatyti kitą dieną kitoje „Pixelache“ numatytoje vietoje.

Antra diena / Penktadienis / 03-30

Antos dienos seminare dėmesys galimybėms, bedradarbiavimui, draugystei tarp Šiaurės / Baltijos regiono VJ-ėjų. Petri Ruikka – būtent jis atsakingas už „Pixelache“ VJ susirinkimą – trumpai pristatė renginį ir prisistatė pats. Jis „Visual Systeemati“ kolektyvo narys nuo 2005-ųjų dirbantis festivalyje. Šiam vaikinui labiausiai norėjosi paspausti ranką už aktualų renginį, gerą organizaciją, maisto talonus, alų ir bendrai gerą nuotaiką viso „Pixelache“ metu.

Buvo pristatytos ir dvi VJ kultūrą dokumentuojančios knygos – „VJ: audiovisual art + vj culture“ ir „‘vE-“jA“. Abi knygos apie išskirtinius veikėjus ir darbus. Labai svarbus lūžis VJ scenai. Ji tampa tikrai oficialia ir įgauna svorio.

Savo patirtimi dalinosi ir austrai „Eye | Con“. Jie AV scenoje gal nuo 90-ųjų. 2003 metais įkūrė vieną pirmųjų VJ agentūrų Europoje. Organizuoja „VJ Academy“ ir „VJ Camp Crete“. Dirba daug ir yra esminė Austrijos VJ/AV scenos ašis. Patys paprastai VJ-ėjauja „4 your eye“ pseudonimu.

Gabor Kitzinger pristatė Vengrijos AV pasaulį. Pagal jo spalvingą pasakojimą atrodė, kad visi vengrai gimsta su vaizdo projektoriais rankose. Rodytos nuotraukos iš vakarėlių, kuriems kokie 10-15 metų nenusileido savo vizualika net dabar vykstantiems reivams. Didžiulės projekcijos (tam naudojami skaidrių projektoriai), dekoracijos, masė žmonių ir atlikėjų. Ir taip iš kartos į kartą. Būdami Budapešte ieškokite VJ Rio Rokoko ant skrajučių ir nerkit į vengrų vizualines upes.

Vakare veiksmas persikėlė į „Alas“ klubą. Čia be VJ jam‘o dalyvių pasirodė ir nauji žokėjai. Vienu metu darbavosi dvi VJ komandos. Kiekvieniem skirta dalis ekranų. Du atlikėjai mane itin pakerėjo – prancūzas gyvenantis Švedijoje Bertrand Gondouin ir norvegas Gisle Froysland.

Pranūzas dirbo su savo gamybos programine įranga. Sunku nupasakoti tai, kas matėsi ekrane – perkreipta, sulaužyta, sukarpyta, specifiška 3D virtualybė su gamtos, urban motyvais. Jam pritarinėjo jau minėti „Video Jack“. Improvizuotas duetas susidirbo akimirksniu. Ko gero geriausias viso festivalio VJ setas.

Tuo tarpu norvego vaizdas nebuvo nei subtilus nei rafinuotas, bet vistiek itin originalus. Pasirodo šis vaizdo atlikėjas turėjo analoginį vaizdo pultą (seną ir retą „Panasonic“ kompanijos mikšerį), kurio pagalba galėjo „vogti“ ir modifikuoti kitų skleidžiama vaizdo signalą. Taip jis pasinaudojo estų „Propaganda“ vaizdo medžiaga ir pavertė ją savotišku vizualiniu „broku“. Atrodė visai skaniai – totalus minimalizmas, prie kurio kituose ekranuose bandė prisitaikyti estai. Tikrų tikriausias vaizdo parazitas ir tuo patenkintas.

Dar akis užkabino latviai su savo „The Original Bubble Show“ gyvai projektuojantys skysčius ant sienos bei „Guerrilla VJ Car“ – „Turtles“ tipo busikas su keliais projektoriai, galintis projektuoti vaizdą bet kurioje viešoje miesto erdvėje.

Trečia diena / Šeštadienis / 03-31

Deja, pramiegojau programinės įrangos seminarą, kuriame turėjo būti kalbama apie pačių pasidarytus vaizdo įrankius. Jei kam įdomu – turių spausdintinės medžiagos apie tai.

Buvau įkišęs nosį į „Dorkbot Helsinki / Association for Experimental Electronics“ prisistatymą – viskas panašėjo į elektroninių atliekų sąvartyną. Skirtumas tik tas, kad aparatai buvo prisikėlę iš mirusiųjų – tarškėjo, barškėjo, kliksėjo, etc. Visai patiko.

Vakarop „Kiasma“ teatre pasirodė gyvas audiovizualinis projektas apjungiantis portugalus „@c“, austrę „Lia“ ir suomius „Värähtelyä!“. Mane šiek tiek migdė pasikartojantis vaizdo motyvas, iš kurio buvo bandoma išspausti visas sultis. Estetiška, profesionalu, snobiška. Progai pasitaikius visgi rekomenduočiau pamatyti ir išgirsti.

Naktinė šeštadienio vinis turėjo būti „Basso“ klube „Hextatic“ pasirodymas. Legenda apie kurią daug ir visur prirašyta. Dešimt minučių buvo smagu stebėti „Kriss Kross – Jump“ klipo kergimą su „Beasty Boys – Intergalactic“ ir dar su kitais žinomais video vienu metu. Tačiau tai buvo tik MTV+You Tube vienuolikoje klube sukonstruotų ekranų. Ir nieko daugiau.

Rekomenduoju masėms dėl bendro išprūsimo ir siūlau tikrai neiti tiems, kurie gyvena šių dienų vaizdo kultūra, kurioje visų pirma originalus vaizdas, o ne footage’ai naudojami. Su kolegomis lietuviais dar turėjom įtarimo, kad šitas mash up’as net negyvai daromas.

Ketvirta diena / Sekmadienis / 04-01

Paskutinę dieną programa prasidėjo tik antroje dienos pusėje. „Kiasma“ teatre pasirodė keli AV projektai. Monotonišką estų ir švedų „Vacuum Pattern“ tęsė kitų švedų ir jau minėto prancūzo Bertrand Gondouin „Grains & Pixels“. Pastarasis pasirodė itin šviežias ir galėtų būti daugelio festivalių pažiba. Kiek vėliau toje pat salėje pasirodė ir islandė „Kira Kira“ su savo kolektyvu. Gražu, intymu ir labai islandiška. Patiko vaizdas projektuojamas ant kampe esančių balionų debesies.

Tarpe tarp koncertų dar buvome visi Nordic/Baltic VJ-ėjai susibėgę. Vyko baigiamoji diskusija. Buvo nusprestą, kad reikia ir toliau aktyvinti Šiaurės ir Baltijos šalių vaizdo atlikėjų bedradarbiavimą. Bus bandoma pradėti nuo elektroninių VJ/AV naujienų mailing list’o. O jei tai pasirodys aktyvus reiškinys, pereiti prie sudėtingesnių dalykų – bendro interneto portalo ir būsimo Nordic/Baltic VJ renginio.

Dienos pabaigai paskutinėje „Pixelache“ lokacijoje „Koko“ teartro bare pasirodė dar keletas AV projektų, plius išsišokėlis Jean-Baptise Bayle su savo „The Billie Jean P2P“ muzikine kolekcija. Jis išgrojo gal kokį trisdešimt (o turėjo gal kokį šimtą) Michale Jackson’o „Billie Jean“ koverių. Buvo privedęs iki isteriško juoko – pasibaigus vienai dainai žinojai kas bus toliau… Bet buvo visai linksma. Vakarą užbaigė latvių VJ ir DJ. Vietos bare mažai, atlikėjai susimaišę su svečiais, bet turėjome visai jaukų festivalio uždarymą.

AČIŪ organizatoriams.