Nežinau, kiek jūs esate girdėję apie Life club. Aš – praktiškai nieko. Aišku, nustebau kai porą dienų prieš Sofa Surfers koncertą datos ir vieta ėmė pintis, o Tiketos pardavėja pasmerkė mano bandymus nusipirkti bilietus į “Life in loops afterparty”. Turbūt organizaciniam komitetui nelabai rūpėjo kur atsidurs tie, kurių klausytis į festivalius važiuoja žmonės ir tie, kurie bandys jų paklausyti.
Labiausiai nustebau, kai viskas baigėsi taip:
“Renginio organizatoriai žada daug kartų merginų ir patrauklių vaikinų. Visų kraują kaitins erotiškas „GELBĖTOJŲ ŠOU“ pasirodymas.
VERTA ŽINOTI! Vakaro metu už DJ‘aus pulto stos ne tik merginų numylėtinis DJ Aras, bet ir pasaulinį pripažinimą pelnę – vaizdo ir muzikos virtuozai „SOFA SURFERS“”
Net koncerto dieną klaidinančios skrajutės gulėjo kino teatre, o apie “Sofa surfers” nežinojo nei Laisvalaikis, nei kitos jaunimo “informavimo” priemonės, todėl apie sveiką protą šioje apybraižoje nekalbėsiu.
Galiausiai, teko kažkaip susitaikyti su mintimi apie gelbėtojų šou ir “kartas” merginas su patraukliais vaikinais ir keliauti ieškoti “Life” klubo.
Pasikliaudama organizatorių rekomendacijomis pasirodžiau ten 12 valandą, iš apačios sklido kažkoks mokyklinės diskotekos hitas, o prieš akis stovėjo malonus bilietų stalelis ir pora švelnių apsauginių. Kaip sakė per Pulp Fiction: “Blessed is he who in the name of charity and good will shepherds the weak through the valley of darkness, for he is truly his brother’s keeper and the finder of lost children.”
Deja, mano piemenys mane apgavo.
Apsauginiai uždėję man ant rankos juostelę paleido į mįslingą rūsį, kur akis dangstėsi ir tyliai juokėsi keli “snobiški veidai”, mat vidury salės aistringai raitėsi mergina su blizgučiais. Po jos sekė vaikinas su lietpalčiu ir seselė per trumpu sijonu, aš gėdingai dangsčiausi akis ir suglumusiai juokdamasi po veidrodiniu bliūdu siurbiau baltą rusą.
Tiriant aplinką laikas neprailgo.
Pasirodžius vaikinui su plokštele, DJ Michael Holzgruber, nuliūdus supratau, kad dabar bus DJ setas ir jokio užburiančio vokalo. Mano nustebimui breiksai vožė negailestingai, nieko panašaus į “Can I get a witness” ir senuosius loungy, trip hopinius albumus. Kažkokio aparatūrinio disonanso dėka maždaug 4 m. nuo scenos susidarė garso duobė, kurioje atsidūrus imdavo niežėti ausų būgneliai, todėl vaikščioti reikėjo atsargiai. Ekrane skubant Timo Novotny miesto vaizdams nuotaika pradėjo kilti stačiu kampu. Žmonių skaičius vis didėjo ir kairėje pusėje besispiečiantys lankytojai išsisijojo po salę ir banging bosams liečiant beveik paširdžius susižavėję stebėjo ir šoko. Kapojimas vis intensyvėjo ir praėjus valandai su kapeikom DJ Michael Holzgruber ant scenos pakeitė Markus Kienzl semi live. Va tada protui teko išsiskirt su kūnu, nes breiksai ten maišėsi su dubby kamuoliais ir kartais pasigirstantčios melancholiškų garsų atplaišos per keliolika minučių iškraustė mane iš materialaus pasaulio. Po to tenorėjau siųsti atvirukus tiems, kas išėjo į NM, nes ne minia mus valdo, o muzika.
Sugrįžimas buvo sunkus ir tada, kai DJ Michael Holzgruber pasirodęs nusprendė pademonstruoti subreiksintų hitų, aš pabėgau.
Kaip tik grojo Evil Nine, buvo apie 3 ryto – laikas ieškoti pusryčių, lovos ir svaigti apie keistos nakties patirtį.
~~
Atsiprašau perskaičiusių klaidinančią informaciją. Ačiū cetuz. Pataisyta.
Komentarai