Pirmuosiuose filmo kadruose pasigirsta neaiškios dejonės ir juokas, kol nustebęs žiūrovas žiūri į ekraną prieš akis pasirodo iš tvarte gyvenančio Morozovanio falo besiveržiantis ugnies fontanas.
Nuo tos akimirkos žiūrintysis yra pasmerktas vaizdui kuris šokiruoja jausmus ir kūną. Žalia mėsa ir vėmalai, zoofilija ir aukštasis menas: žiūrint beveik įmanoma užuosti kvapą. Po šlykščios masės sluoksniu kaip žarna ant skridinio vyniojasi ilga šeimos istorija nuo Vengriško komunizmo iki dabarties. Trys besaikio perdozavimo kartos.
Tai sunkiau nei Monthy Pytono sprogimas restorane, tačiau daug paprasčiau, nei Rable “Gargantiua ir Pantagriuelis”.
“Taksidermijoje” aštri socialinė kritika maišosi su netramdomu juoku. Grožio kultas, gurmanizmas, romantika, merkantilizmas išversti į kitą pusę kaip 3 dienų senumo kojinė. Ekranas pateikia tai, kas šlykštu, bet valgoma. Žiūrinčiojo noras matyti kovoja su šleikštuliu, o tikslingos scenos priverčia pusė delno užsidengti akis ir vėl jas atidengti. Galų gale, juk sąvoka “sterilumas” -tai tik metafora skirta melsvai spalvai. Pasaulyje kur viskas iš mėsos dominuoja raudona.
Herojai manjakiški. Morozovanis nori daugintis, Kalmanas rajūnų čempionas- maisto, iškamšininkas Lajos užvaldytas aistros išsaugoti ir išsisaugoti. Gamtos duoti instinktai nevaržomi okupuoja žmogišką erdvę ir atskleidžia didžiulį norą imti.
Galiausiai, besaikė epopėja “įprasminama” baltoje meno galerijoje, kur minimalizmo apsupti sterilūs snobai susižavėjusiais akių žvilgsniais stebi oratorių pasakojant apie iškamšas žmonių ir jų meninę vertę.
Po trijų kartų kvankšteljjęs Morozovanis niekingai gyvenęs tvarte išsisaugos ir eksponuos save kūnuose sūnaus ir anūko.
vr
Komentarai