Amžinai pirmakursis istorikas Skirma Leonidą pravardžiuoja negražiai… O gal būtent dėl to Skirma štai jau pakeitė tris universitetus ir antriems metams apsistojo VU istorijos fakulteto pirmame kurse. Gal būtent dėl to, kad Skirma, skirtingai nei Leonidas, domisi tik istorija ir kontekstualiu humoru, o psichologijos, anglų kalbos ir t.t. egzaminų dažnai net neina laikyti. Skirtingai nuo jo buvusiojo dėstytojo keistame Vytauto Didžiojo [Kauno kultūros] universitete, Skirma tikriausiai niekuomet negaus PhD kokiame nors Helsinkio, Amsterdamo ar šiaip Mizantropiškių kvartalo universitete. Nors ką gali žinoti…
Ir štai pats nepikčiausias mūsų Tėvynės žmogus išleidžia savo straipsnių rinkinį. Kaip mėgėjas, profanas ir šiaip kampuoto ūkiško požiūrio žmogus, neturiu nei moralinės, nei intelektualinės teisės kabinėtis prie L. D. Todėl net neketinu kabintis prie knygos struktūros. Niekam nesakysiu, kad tai – tie patys straipsniai, kuriuos skaitėte „Klaipėdoje“, Bernardinuose, Balse, Delfyje… Nesikabinėkime.
Toks gana neblogas Amerikos žydas, kuriam neseniai suėjo 70, žmogus keistai istoriška pavarde Joseph Epstein (net įvedus į Wikipediją, reikia spausti nuorodą straipsnio viršuje „Joseph Epstein (writer)“, nebent tamstai įdomus kažkoks La Resistance vadas), savo straipsnyje „The Culture of Celebrity: Let us now praise famous airheads“ rašo apie naują fenomeną inteligentiškoje pasaulio pusėje. „Academic Celebrity“. Tai toks naujas gana protingas žinduolis. Šis gyvūnas gerbiamas visuomenėje, jo nuomonės klausomasi, jis turi kelių universitetų PhD, žino daug protingų žodžių ir šiaip yra gana teigiamas personažas.
Vienintelis kabliukas – jo (girdžiu kalbininką, knarkiantį Poškos Baublyje) „celebrit‘iškumas“. Toks padaras laistosi šampanu nuo pirmojo šalies intelektualų lenktynių laiptelio ne todėl, kad būtų pats protingiausias ar pats nuostabiausias. Pagrindinė jo sėkmės priežastis – kuo atkaklesnis lindimas į TV, laikraščius, internetą, pramoginio intelektualumo propagavimas.
Žodžiu, pasiskaitykit patį Joseph Epstein, jei tik dar nekenčiate nuo šių dienų intelekto giltinės – dėmesio sutelkimo stokos. Nes spaudos ženklų J. E. pripylė maždaug porai lankų (įprotis matuoti viską lankais ir spaudos ženklais išsivysto regioninėje spaudoje. Nebandykite to namie).
Donskis, atrodo, yra vienintelis Lietuvos protas, kurį būtų galima tuo apkaltinti. Taip, iš tiesų dažnai žiniose, kai kalbama apie „intelektualų protestą“ nematai jokios kitos kalbančios galvos, tik jo.
Tačiau baikime loti. Akivaizdu, kad L. D. neengia konkurentų. Tiesiog jis yra aktyviausias. Oponentus jis gerbia ir net skiria vietos savo knygoje duoklei, tarkim, apibūdina Kasparą Pocių kaip bene paskutinę kairiojo intelektualo modelio viltį. O kur dar ištisa odė amžinatilsį Gintarui Beresnevičiui. Mano galva (įsiminkit šitą frazę, ji labai tinka prie raudono vyno), dauguma Lietuvos intelektualų nesijaučia Donskio užgožiami, nes tiesiog baidosi viešumo bei netiki marketingu. O tie, kurie jaučiasi, nesiima jokių priemonių, išskyrus cypimą iš pakampių. O gal mūsų žiniasklaidai trūksta vaizduotės pasirinkti kitą pašnekovą, todėl Donskis ikonizuojamas tiesiog iš tingumo? Man aišku bent jau tai, kad L. D. pats to nesiprašė ir jam nėra gyvybiškai svarbu stovėti Vyčio pozicijoje. Tad reiktų kaltinti visus kitus, tik ne jį patį.
O žinot – man nuo knygos iki pat šiolei stovi. Man ji patinka. Na ir kas, kad tai – straipsnių, kurių pusę jau skaičiau, rinkinys? Bet kokiu atveju, ši knyga – kiekvieno neprovincialaus lietuvio biblija ar bent jau maldaknygė. Visas aktualių temų maršrutas. Politinė Lietuvos situacija – Pasaulio futbolo čempionatas per Rusiją, globalizaciją ir Boratą. Stoja kiekvieno apmąstytino vienkiemio stotelėje.
Skaičiau šią knygą troleibusuose, tualete, per paskaitas ir tarp jų. Donskis man yra autoritetas. Kodėl? O kodėl ne? Pasiūlykit ką nors geresnio šiuo metu šioje vietoje. Esu pasiryžęs užmerkti akis prieš pasikartojančias temas jo polemikoje (habilitacijos proceso panaikinimo svarba, Rusijos grėsmė, žavėjimasis disidentais etc.), nežinia kieno sukurtą rūpintojėlio įvaizdį bei keistą paties L. D. veido mimikos manierą (šiek tiek burundukišką, pripažinkime).
Komentarai