Jei neklystu, Lietuvos gatvinio oi! pankroko flagmanai TORO BRAVO pristato savo jau ketvirtąjį albumą. Buvo pasigirdę gandų, kad idėjinis grupės lyderis Čiubas baigia muzikinę karjerą, tačiau viskas baigėsi tuo, jog buvo atsisakyta senųjų muzikantų paslaugų ir surinkta nauja grupės sudėtis.
Dalį 10-ies kompozicijų kartu su Čiubu sukūrė dar senoji sudėtis, dalį – naujoji, tačiau viską įrašė grupės naujokai. Nepilnas pusvalandis melodingo ir privalomai iškilmingo „ojaus“ (t.y. skinų pankroko atmainos), įrašyto kokybiškai ir aiškiai. Nors albumą išleido pogrindinė „Pasidaryk pats“ kompanija ir jo nerasi supermarketuose ir net muzikos įrašų parduotuvėse, jis tiražuotas į „normalius“ kompaktus, o ne iškeptas į CD-R’us.
Pirmoje kompozicijoje siūloma į viską žiūrėti blaivia galva ir atmesti politiką (dainoje nuskamba ir darbo statybose, kur dirba grupės nariai, motyvas). „Pigi atrakcija“ turėtų tapti rakštimi atlikėjams, uždarbiaujantiems priešrinkiminiuose renginiuose. „Skusta galva“ – daina apie chebrą, kur ne viskas gerai. Priedainis „Gal esi tas, su kurio kariavai? Nežaiski žaidimo, kurio nežinai“ – apie tuos, kuriems kartais jūra iki kelių, tačiau atėjus laikui jie prigeria šaukšte vandens. „Tavo vertybės“ – neabejotinai programinis albumo kūrinys apie vienybę, vertybes, išdidumą ir kietumą. Terorizmo pradmenis galima rasti kūrinyje „Bum! (ugnies pašvaistė)“ – apie išlikimą savimi ir „mušto šuns akis“. „Teisus kas?“ dainuojama: „nenuėjęs – nesugrįši, nepargriuvęs – nesikelsi“. „Vistiek oi!“ – atiduodama pagarba ir prisiekiama ištikimybė savo pasirinktam keliui, net jei lieki jame vienas. „Vilniaus Žalgiris“ galėtų tapti šio futbolo klubo gerbėjų himnu – ne paslaptis, kad Čiubas yra senas žaliai-baltų gerbėjas, tačiau nepritaria radikalioms ultrų pažiūroms, nukrypusioms toli į dešinę. Albumą užbaigia duoklė Vilniaus gatvėms: „Čia viskas kiek kitaip, nei per teliką matai / skamba grindinio daina, prikimęs aš ar ne / Vilniaus gatvės mane lenkia, Vilniaus gatvės nepaleidžia / Vilniaus gatvės nušlifuotos, Vilniaus gatvių neparduosiu“.
TORO BRAVO yra bekompromisiai Lietuvos pankroko scenos autoritetai. Tai patvirtina visa karta jaunųjų gatvinio pankroko grupių ir jų gerbėjų. Šis albumas kai kuriems jų turbūt bus pirmoji pažintis su kitokiu pankroku, nei Blink162 ar Green Day. Ir nors muzikine prasme, tai yra gana ortodoksiškas (kaip ir pats oi!punk stilius) įrašas, jis turi savyje potencialo pakeisti jaunųjų pankrokerių vertybes.
Komentarai