Nemanykite, kad tik saldžiais 70aisiais buvo gero rokenrolo. Tiesa, praėjęs dešimtmetis pašykštėjo daugiau nei kelių tikrai puikių grupių ir vieną akimirką jau buvo pasirodę, kad visa, kas geriausia, jau praėjo. Bet mūsų kolegos iš Britanijos laikraščio „The Observer“ tiki jauno rokenrolo ateitimi ir pateikia perspektyviausių grupių sąrašą, kurios darys revoliuciją. Daugiausia tai jauni žmonės, tikintys, kad atneš naujas muzikines madas. Jeigu jiems pavyks, mūsų karta (ne)bus prarastoji.
TINY MASTERS OF TODAY
Jis yra tikriausiai pačios kiečiausios pasaulyje jaunimo grupės narys, bet trylikametis Ivanas apie tai negalvoja. „Tėti, ar galime nusipirkti spragintų kukurūzų?“, – nedrąsiai paklausia, kai aš („The Observer“ žurnalistas, – red. Past.) prisijungiu prie jų Brukline. Ivanas kartu su vienuolikamete seserim Ada įkūrė grupę prieš trejus metus, kai Kalėdoms gavo po gitarą.
Jų pirmoji daina vadinasi „Bushy“, ją parašė Ada. Iš nusivylimo Amerikos prezidentu. Brolis ir sesuo yra vadinamieji „9/11 vaikai“, mat krisdami bokštai dvyniai jų kiemą užvertė šiukšlėmis ir griuvėsiais.
Po to, kai sukūrė savo MySpace’ą, jie išleido du singlus, kurie buvo per akimirką išpirkti, o apie pirmąjį legendinis Davidas Bowie pasakė tik vieną žodį: „Genialu“. Jų debiutinis albumas, išleidžiamas „Mute“ leiblo pasirodys jau rugpjūtį. Jame be brolio ir sesers dainuos Karen iš YEAH YEAH YEAHS.
Kaip ir dauguma vaikų, TINY MASTERS OF TODAY tikisi daugiau pagroti per atostogas. Galbūt tai reiškia galimybę pamatyti juo kokiame nors vasaros festivalyje?
THE ENEMY
Grupė susikūrė prieš aštuoniolika mėnesių. Dėl to, kad bičams atsibodo vienodas gyvenimas Coventry mieste: „Mes buvome įstrige nesibaigiančiame darbas-alga-išgertuvės rate. Muzika buvo „išėjimas“. Beje, grupės devizas skamba gal net per daug išdidžiai: „Nepradėk groti, nebent būsi geriausias“.
Gitarinis THE ENEMY griausmas privertė muzikos kritikus lyginti juos su ankstyvaisiais OASIS. Juokinga, nes muzikantams tebuvo penkeri, kai pasirodė „Definitely Maybe“. Nepaisant to, jų muzika lyginama su THE JAM ir THE WHO, nors vaikiai prisiekinėja, kad abi šias grupes išgirdo visai neseniai…
http://www.youtube.com/watch?v=90oBxyDE-P8
Debiutinis grupės singlas „40 dienų ir 40 naktų“ neakivaizdžiai siejasi su masturbacija ir aliuzija į to paties pavadinimo filmą. Laimei, dabar jų tekstai ne tokie šokiruojantys, o debiutinis albumas „We’ll Live And Die In These Towns“ vistiek paliečia skaudžias socialines žaizdas. „Jeigu paklaustumėte šešiolikmečio prieš jam baigiant pagrindinę mokyklą (10 klasių), kuo nori būti, dažniausiai išgirstum muzikantu arba futbolininku. Kai to paties paklausi po metų, buvęs moksleivis, išvargintas nesėkmingos darbo paieškos, atsakys „bet kuo“.“, – aiškina THE ENEMY vokalistas Tomas Clarke.
Ar dabar palankus metas būti paaugliu?
Tomo Clarke atsakymas tikslus kaip snaiperio šūvis: „Niekada nebuvo palankus metas būti paaugliu.“.
THE PLASTISCINES
Naujo prancūzų roko atstovės, aštuoniolikametės PLASTISCINES, pirmąkart susitiko per chuliganų LIBERTINES koncertą dar 2004-aisiais. „Mes klausėme tik r’n’b ir šokių muzikos, tai buvo viskas, ko mes apskritai klausėme, kai buvom jaunesni, – aiškina bosininkė Louise Basilien.
„Tokios grupės kaip LIBERTINES parodė, kad galima puikiai groti ir nebūnant profesionalu.“, – tęsia prancūzaitė. Jų debiutinis singlas LP1 – nė viena daina ne ilgesnė nei trys minutės – užkėlė besimaivančių mergaičių veidus ant snobiškų Paryžiaus žurnalų.
„Pagrindinis skirtumas tarp prancūzų ir britų grupių?“, – numykia bosu grojanti Louise… „Prancūzai rengiasi kaip dendžiai, o man labiau patinka britiškas stilius“.
ICE KID
Iš visų naujosios kartos gelbėtojų, bene pats įdomiausias yra šešiolikos sulaukęs Šepardas Bušas arba Ice Kid. Mažius reperis/prodiuseris liežuvį valdo geriau nei daugelis pripažintų keikūnų. „Visi laukia, kol koks nors išsišokėlis pratrūks.“, – kalba mažasis reperis. „Bet niekas nesugeba tuo pasinaudoti. Reikia hip-hop dvasią derinti su aštriais pasakymais, ką aš ir rengiuosi daryti“.
Po to kai buvo priglaustas po Eski Beat sparneliu, mažius savo nebaigtus mokslus rodo ne kaip trūkumą, o kaip iš kojų verčiantį pranašumą. „Iš tikrųjų, tai man puikiai sekėsi mokslai, bet mane išmetė iš šulės. Dabar mano pamokos vyksta gatvėje.“, – dramatiškai apie savo gyvenimą pasakoja šešiolikametis reperis.
CAJUN DANCE PARTY
Šiuo metu, kai paauglių mada yra viskas, šis kolektyvas būtų praėjusių metų kolekcija, o ne sezono naujiena. „Mes norime būti geriausia pasaulio grupe. Ir nemanome, kad tai galima pasiekti nemuzikiniu keliu. Pigios sensacijos ne mums.“, – kalba muzikantai.
Nepaisant to, kad visi grupės nariai dar mokosi įvairiose Londono vidurinėse, CAJUN DANCE PARTY jau lyginami su Morrisey. Beje, tarp jų fanų yra ir Tomas Yorke. Debiutinis grupės albumas pasirodys tik kitais metais, tačiau singlas, prodiusuojamas Bernardo Butlerio turėtų pasirodyti jau po kelių mėnesių.
„Mes tikrai netapome pasikėlę. Tiesiog tai buvo žmonės, kurių apsuptyje iškart pasijutome savi. Kitaip nei mokykloje.“, – grupės lyderis Blumberg pasakoja apie pažintis su garsenybėmis.
Laura Marling
Septyniolikametė iš Rydingo turi įtikinamą paaiškinimą, kodėl jos kontraktas su „Virgin Records“ nebuvo pasirašytas per anksti: „Niekas niekada nepagalvoja, kaip sunku vienu metu lankyti mokyklą ir kurti muziką.“
http://www.youtube.com/watch?v=24RT3g0nv8w
Tiesa, jaunoji bardė gitara groja nuo trejų metų, tačiau tik neseniai pradėjo rengti viešus pasirodymus, kurie sulaukia vis daugiau lankytojų… Greitai pasirodysiančiame debiutiniame EP Laura Marling demonstruoja subtilias melodijas ir keistas variacijas balsu.
Alessi
Allesi Laurent-Marke leidžia savo fanziną pavadinimu „The Brain Bulletin“. Jame daug skečų, „dainų prieš miegą“ grojaračių ir mergaitiškų pasižavėjimų Joanna Newsom ir ARCADE FIRE. „Kiekieną žmogų noriu padrąsinti daugiau galvoti, naudoti smegenis pagal paskirtį“, – aiškina šešiolikametė dainininkė iš vakarų Londono, kaip tik dabar besideranti su viena iš didžiųjų įrašų kompanijų.
„Mes tiek daug galime padaryti dėl žalesnės aplinkos, dėl geresnių įrašų, dėl gerų draugų.“, – suokia atlikėja. Būsimasis Alessi EP tiesiog prikimštas svajingų dainų apie namelius medžiuose ir spoksojimą į žvaigždes. „Mano dainas kaip eilėraščiai“, – kalba mergina. „Tiesiog paimu gitarą ir mane užplūsta šimtai idėjų…“
Kitty, Daisy and Lewis
“Dabartinė muzika yra per tvarkinga” su stebinančiu tikrumu balse sako keturiolikametė Kitty Durham. “Vienintelis dalykas, į kurį žmonės turėtų kreipti dėmesį – ar tai skamba kaip tikras rokenrolas“.
Kiekviena grupė, kurioje groja trys paaugliai iš vienos šeimos turėtų demonstruoti jauno amžiaus maištingumą. Bet šiuo atveju tai nėra visiškai tikslu – Daisy (18), Lewis (16) ir jau minėta Kitty atrodo tarsi pabėgusios iš 50-ųjų su savo ežiukais ir iš močios skrynios ištrauktais drabužiais. Ir jie skamba tarsi iš 50-ųjų, nes groja rockabilly ir senojo raugo R’n’B
Paprastai dėmesio centre būna Lewisas, bet per koncertus jie keičiasi instrumentais – būgnais, Gretsch modelio gitara, akordeonu – tuo metu tėvas Graeme prisideda su akustine gitara, o motina Ingrid tampo (kontraboso, be abejo!) stygas.
Vaikai neslepia, kad viską daro labai nuoširdžiai. “Atsimenu, kaip atsitempdavau draugų iš mokyklos ir liepdavau jiems klausytis Elvio ir Johnny Casho”, prisimena Daisy, kuriai buvo tik 12, kai buvo įkurta grupė. Iš tikrųjų, paskutiniai prie grupės prisijungė… mama su tėčiu. “Reikėjo juos nemažai įkalbinėti”, gergždančiu balsu ištaria Lewis, kuris su savo kubietiškais marškinėliais atrodo tarsi paaugliškas Desi Arnazas iš serialo “I Love Lucy”
http://www.youtube.com/watch?v=9HN93y7178k
Jų nepaprasti namai šiaurės Londone yra užversti 50-tųjų reliktais, ir jų studijoje galime rasti senovinę garso įrašymo ir net plokštelių spaudimo aparatūrą. Ta čia – po pamokų – Kitty, Daisy and Lewis įrašė savo pirmąjį singlą “Mean Son of a Gun”, kurį išleido kompanija Sunday Best, iki metų pabaigos žadanti ir albumą.
“Šiais laikais žmonės leidžia muziką, kuri skamba tarsi mechanizmas. Iš tikro, mano sesės mėgsta kelis naujų laikų atlikėjus. Man jie visi vienodai šviečia”, – prisipažįsta Lewis.
Išvados?
Būtų gerai, jeigu šie perspektyvūs vaikai nenustotų groti, o ambicijas tapti geriausia pasaulio grupe pirmiausia sietų su sunkiu darbu. Kol kas jų muzika naivoka, bet iš moksleivių kažko geresnio būtų sunku tikėtis. Tiesa, jeigu priekabūs UK kritikai jaunųjų THE ENEMY kūrybą lygina su OASIS, tikriausiai tai daugiau negu tuščios ambicijos.
Aukščiau minėti kolektyvai turi tikrai nemažą potencialą padaryti muzikinę mūsų kartos revoliuciją. Sąrašas buvo sudarytas subjektyviai, tad nepykite, jeigu į jį nepateko Jūsų favoritai.
Apačioje – dar keturios nuorodos į jauniausius pasaulio užkariautojus…
Komentarai