Hunter S. Thompson „ Baimė ir neapykanta Las Vegase“

Attention! visiems knygpalaikių mylėtojams, pagaliau lietuviškai išgyvensim baimes ir neapykantas lasvegasuose. Tiesiu taikiniu į dviejų iškvaišusių diedų kelionę, tarpininkaujant Burokui, kurio vertimas čia buvo nė kiek neslopinantis ir labai tinkamas. Bet hey, pirma reik šiek tiek patabaluot priešistore, kas-kur-kokia intencija atsirado.

1960-’70 m. Amerikoje pasirodė terminas Naujoji Žurnalistika, kurios įkūrėju yra paženklintas Tom Wolfe. NŽ Rašytojas raportuoja kas dedasi aplink, sukinėjasi tarp būsimų veikėjų charakterių, renka informaciją. Dokumentinė proza, prikimšta ilgų smulkmeniškų dialogų, lekianti realybė, neleidžianti atsirast nuobodulio arterijoms.
Hunter Stockton Thompson buvo aršiausias naujos srovės amatininkas, atstovavęs Gonzo žurnalistiką, savo paties produktą. Daug pakylėtų emocijų aplinkuj, turint autorinį išradimą, nors NŽ ir Gonzo tas pats velnias,literatūrinis kubizmas, tik kad kitu įkūrėjo vardu. Thompsono biografija rodo jį buvus užkietėjusiu šėliotoju. Pasižymėjęs kaip reguliarus LSD garbintojas, apsėstas nevaržomo gyvenimo modelio, išmestas iš daugelio darbų dėl nepaklusnumo (“Middletown Daily Record” reporterio darbą teko apleist sudaužius biuro saldainių automatą), rašė straipsnius apie narkotikus, prostitutes, skurdą ir kitas laukinio gyvenimo dekoracijas.
1971m. „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ – pamišėlio literatūros novatoriaus kelias į pripažinimą ir šlamančius. Romanas, paremtas dviejų avantiūristų psicho-kelione į Amerikietiškosios Svajonės Širdį. Hunteris žongliruoja pirmuoju asmeniu kaip Raulis Diukas, traukiantis į Las Vegasą su savo advokatu daktaru Gonzo aprašyti „Mint 400“ – prabangiausių motociklų ir smėlio visureigių lenktynių. Raudonas kadilakas, Didysis Raudonasis Ryklys, skuodžia dykumos greitkeliu, pripildytas įvairiausių kvaišalų amunicijos. „Automobilio bagažinė atrodė lyg mobili narkotikų policijos laboratorija. Mes turėjome du maišus žolės, septyniasdešimt penkias granules meskalino, penkis sugeriamojo popieriaus lapus su stipria rūgštim, pusę druskinės kokaino..< ..>“. Pradėjus veikt linksmajai cheminei pramonei, kelionė tampa nevaldoma. Po haliucinacinių šikšnosparnių atakos, Diukas ir Gonzo pasiekia viešbutį, kuriame praleidžia laiką gąsdindami publiką iškreiptais rūgšties poelgiais, labai vykusiai ekranizuotais T.Gilliamo. Kelionės metu yra aplankomas dar vienas pamatinis išsidirbinėjimų punktas – konferencija kovai su narkotikais. Nesibaigiantis ūžavimas pasiekia aukščiausią tašką, įbauginamos naivios farų asmenybės, eterį keičia amilas, amilą meskalinas, smegenų pudrintojams į rankas vis dažniau patenka straipsniai apie nusibaigusius nuo narkotinių pomėgių bendrus, suimtus žolės dylerius, gyvenimą už grotų mažiausiai pusę likusio gyvenimo, „U can run , but u can‘t hide“ , baimė ir neapykanta Las Vegase tampa pražūtinga..
Skandalingas Hunter Stockton Thompson vardas bei kūryba nebuvo pamiršti po rašytojo mirties. 1998m. Terry Gilliamas pagal šį gonzo meistrą išgarsinusį romaną pastatė filmą, kuriame ne ką mažiau išdykusių epizodų.!