Mūsų rytai buvo itin sunkūs, nes mūsų ir Kambodžos karalystės gyventojų gyvenimo ritmai labai skiriasi. Pusryčiai viešbutyje prasidėjo nuo 7 ryto ir baigdavosi 10val.- atrodytų gal ir normalu, jei pamirštumem, kad mus skiria 4 miego-svajojimo-gyvenimo valandos. Tad pirmas rytas praėjo tiesiog sėdint ir žiūrint į pilnas lėkštes prisikrauto (!) maisto lėkštes.
Kultūrinis šokas
Nors keliauju nemažai, tačiau apie kultūrinį šoką tik girdėjau, o patirti jo niekad neteko…iki Kambodžos. Į pirmąjį artimą kontaktą su vietiniais žmonėmis papuoliau susipažinusi su seminaro apie prekybą žmonėmis dalyviais. Pasijutau moteris-gigantė stovėdama šalia vietinių mergaičių, kurios kiek panašios į coliukes, kadangi jų ūgis tikrai nedidesnis nei 160cm, o kojos dydis gal 35-36, vėliau vietinėse parduotuvėlėse irgi teko pastebėti, kad europietiškas S dydis ten būtų prilyginamas L. Seminaro dalyviai išvydę mūsų komandos narį Evaldą, sverianti per 150kg, tiesiog negalėjo atitraukti akių ir stebėjosi „so big man, so big..“ Manau, šokas buvo beveik abipusis.
Kiek kainuoja vaikas?
Taip, taip, klausimas Jums- kiek, jūsų manymu, kainuoja vaikas? Į Kambodžą vykome ne tik egzotiškos šalies pamatyti, bet ir sudalyvauti seminare apie prekybą žmonėmis. Kaip žinot ar kaip nežinot, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal prekybos žmonėmis aukas, kaip ir Kambodža savo regione, tačiau mūsų ir jų situacijos yra visiškai skirtingos: Lietuvoje aukomis dažniausia tampa suaugę žmonės, o Kambodžoje vaikai. Taigi, vienas pirmųjų klausimų, kurį uždavėme seminaro dalyviams būtent ir buvo toks- kiek pas jus kainuoja vaikas? Pasirodo, vaiko kaina priklauso nuo lyties, jo amžiaus bei išvaizdos bei paskirties- kaina jų 100-200 dolerių. Vaikai dažniausiai išnaudojami elgetavimui, prekybai arba tarnavimui. Pasirodo, Kambodžoje ir aplinkinėse valstybėse (Laose, Vietname) egzistuoja ir vaikų nuoma- Tarptautinės migracijos organizacijos Kambodžoje darbuotoja pasakojo, kad neseniai į Kambodžą sugrąžino pusės metų mergaitę, kurią tėvai buvo išnuomavę, kai jai buvo 7dienos. Toks kūdikėlis yra naudojamas išmaldos prašymui. Daugiausia vaikų yra išvežama į Tailandą arba yra parduodami šalies viduje.
Prekyba turguose
Kambodžoje beveik nėra parduotuvių arba jos yra labai jau turistinės, todėl visa prekyba vyksta turguose. Turgų dydžiai beveik prilygsta „Gariūnams“, kur gali nusipirkti visko, tik dėl visko reikia labai stipriai derėtis, kadangi pirminė kaina būna kokius 5 kartus didesnė už realią. Atvažiavus pirmą kartą apsipirkti yra itin sunku derėtis tokiomis sumomis, kai kaina yra numušama 4-5 kartus, kai Lietuvoje įmanoma nusiderėti vos pora litų. Tačiau derėjimo įgūdis yra pakankamai greitai išugdomas, kartais save „pagaudavom“ besiderint dėl pusės dolerio, kas mums- juokinga suma, o vietiniams žmonėms- garantas, kad visa šeima turės ko pavalgyti pietums, todėl vėliau save stebėdavom. Beje, įdomiausia, kad ten neveikia konkurencijos taisyklės, pvz.:
Pirkome vietnamietiškas kepures, kurių kaina prasidėjo nuo 5 dolerių, galiausiai nusiderėjome iki 1, 5 dolerio, tačiau moteris jų niekaip nenorėjo parduoti po dolerį. Tuomet, užklausėme kainos šalia esančio prekeivio, kuris taip pat pardavinėjo kepures bei stebėjo visas mūsų derybas,- kepurių kaina čia irgi buvo 5 doleriai. Arba kita situacija- su drauge pirkome turguje rankines: kol mano draugė išsirinko rankinę bei suderėjo kainą, aš irgi suradau man patinkančią, o pardavėjas man sako vėl pirminę, 5 kartus didesnę kainą, ir aš turiu vėl derėtis iš naujo. Va tokia pas juos derybų kultūra.
Cukraus pudra ir įspūdžiai dar nesibaigia.
Komentarai