O kur gi daugiau vyksta GRAVEL koncertai? Klubas juodai aptraukta scena ir keturiais Adidas kedukais apsiavusiais jau beveik rimtais vyrais ant jos. Sinickiui net pilvukas užaugo.
Apskritai, koncertas buvo tiems, kurie ir pavasarį lankėsi “Tamstoj”. Tos pačios senos dainos, tik šįkart kiek mažiau įsiaudrinusių fanų. Šiek tiek po 21h, klubas neperpildytas, bet žmonės vis renkasi. Grupė pasiruošia ir žengia į sceną, koncertas prasideda. Daina po dainos, ne be problemų, tačiau buvo galima normaliai girdėti ir Sinickio balsą, ir grupės muziką vienu metu. O tai pasitaiko ne per visus GRAVEL koncertus.
Deja, techniniai nesklandumai visgi tampa neatsiejama grupės pasirodymų dalis. Šįkart grupė sako “chujovai grojom tą ir aną”, ir kartoja dainas. Sinickis mokytojišku tonu pristato dainų pavadinimus: “dabar bus daina apie kunigus, o dabar grosime dainą apie prasiskėčiančias kojas”, ir akivaizdu, jog per vasarą ir naują laidų vedėjo darbą neprarado sarkazmo, tačiau jis jau nuolaidesnis ir su šypsena žiūri į publiką. O šioje buvo daug mergaičių, lakiojančių iš vienos klubo pusės į kitą (kur pasisuka Sinickio galva), šiek tiek berniukų, kratančių galvas ir traukiančių dainas.
Kiti trejetas narių atlieka “mes čia grot, o ne kalbėt” funkciją: būgnininkas, nusiavęs batus skaldantis instrumentą, bosistas, šįkart be žieminės striukės, susikaupęs ir ramus, trečiasis, Miroslavas, atsipalaidavęs ir retkarčiais besišypsantis. Akivaizdu, jog grupė scenoje jaučiasi jau tvirčiau, dainas atlieka sklandžiau, kad ir ką bekalbėtų. Stipriai skambėjo būgnai, o gitaristai neeksperimentavo, tačiau kartais scenoje sukeldavo visuotinį chaosą.
Publika, visąlaik kalbėjau apie truputį žmonių, stovinčių palei barą ir pakampėse. Jie buvo tie šokantys ir rėkiantys, dainuojantys ir šaukiantys. Be jų dar buvo ir restoraninė publika, ramiai sėdėjusi, valgiusi ir gėrusi, pečiais palingavusi. Kai pagalvoji, ar bus kada nors toks GRAVEL, rokenrolščikų, koncertas, kai visa publika lips ant stalų, šoks, nežinos, kur dėtis, mergaitės alps ir Sinickį ant rankų nešios?
Šiaip ar taip, koncertas buvo ramiai geras, šiltas ir malonus. Ko lyg ir nenorėtum tikėtis iš rokenrolo. Bet nesiskundžiu, buvo gerai, o koncertas baigėsi abipusiais (klausytojų ir grupės) “Ačiū jums. Ne, ačiū jums” plojimais. Ketvirtadienio vakaras, visi grįžta namo, nes ryt visiems į darbą.
Komentarai