Ar gali Venecijos bienalė nepavykti? Galbūt… Bet vis tiek, kas porą metų visas meno pasaulio elitas važiuos tuo įsitikinti. O jei miestas tirštai prifarširuotas intelektualų, ekscentrikų ir meno aistruolių – tai kas gali pasakyt, kad renginys nepasisekė? Jau 100 metų suveikia Venecijos efektas. Miestas nepanašus į jokį kitą: nėra automobilių, tik užsikoncervavęs didybėje ir nekintantis senamiestis. Jokių šansų dangoraižiams ir dideliems prekybos centrams. Venecija lyg rafinuotas sapnas, kas pora metų prisipildantis ryškaus šiuolaikinio meno.
Žvaigždės veža rodyti žvaigždes. Gretutinių renginių serijoje galima buvo pamatyti videomeno klasiko Billo Viollos najausią kūrinį„Bekrąštis vandenynas“(Ocean Without a Shore). Mažytėje koplyčioje pro vandens kaskadą išneria ir atgal vandens ribą peržiangia daugybė įvairių žmonių. Menininkas sulėtina ribos kirtimo momentą, mes matome kūno niuansus, veido išraiškas, kurių realiu greičiu nematytume. Tie tamsoje išnyrantys ir pradingstantys žmonės tarsi priverčia koplyčią kvėpuoti ir galvoti apie lemiamus atėjimus ir išejimus.
Bill Violla „Ocean Without a Shore“
Airis Willie Doherty savo „Vaiduoklių istorijoj“ (Ghost Story) irgi žaidžia su lemiamais momentais, tik įtampa kuriama tarp įsivaizduojamo kito, kurį personažas sutiks arba nesutiks, pamatys arba ne. Meistrai moka užhipnotizuoti.
Viename iš Australų paviljonų genialios hipnotizuotojos vardą pelnė Susan Norrie su savo videopasakojimu apie vulkaninių nuošliaužų kankinamą kaimą. Juoda masė, kaip iš kokio siaubo filmo, lėtai ir lemtingai artinasi link namų. Žmogeliukai netiki, kad galima pasiduoti. Kol nepamačiau šitų trijų menininkų, maniau kad videomenas yra nuobodus. Klaida: tiesiog reikia mokėti juo naudotis.
Tradicinės Europos žemyno šalys daugiausia rodė patikrintus klasikus, kartais taip atrodydami nuobodūs. Pavyzdžiui Didžioji Britanija pristatė kažkada senai, senai buvusę labai iššaukiančia, nebijančią atviros erotikos menininkę Tracey Emin.
Tracey Emin
Tačiau dailiai surėminti jos darbai prestižiniame renginyje atrodė neutralizuoti lyg išsukta lemputė. Labiau nuo įsivaizduojamo centro esančios šalys stengėsi atspindėti savo šalių koloritą, todėl kartais atrodė naiviai. Pavyzdžiui Egipto paviljonas buvo pripildytas nacionaliniais amatais paremtomis konstrukcijomis, o iš jaudulio apsąlusi autorė kvietė užsukti į dekoratyvinius namelius ir pajusti šviesos žaismą, bei jos šalies dvasią.
Atidarymo dienomis daugiausia kalbėta apie pirmą kartą bienalėje atidarytą Meksikos paviljoną. Jis įsikūrė įspūdinguose viduramžių rūmuose. Vakarėlis buvo nepamirštamas, kuratorius nuriedėjo nuo laiptų, tačiau jau buvo spėjęs pasirūpinti, kad Rafaelio Lozano-Hemmerio interaktyvios instaliacijos veiktų puikiai ir apžavėtų visus pavargusius nuo sunkiai suvokiamo meno. Pagal žmogaus judėjimą kylančios kėdės, pagal silueto koordinates nusistatanti radija ir laukas, daugybės žmonių širdies ritmais pulsuojančių, lepmučių nepaliko abejingų.
http://www.youtube.com/watch?v=FNjDjqQbGtM
Rafael Lozano-Hemmer „Pulse Room“
Dar nemažai kalbėta apie šių metų Prancūzijos paviljono šeimininkę – Sophie Calle ir jos kūrinį apie ilgą atsisveikinimą arba meilės gedėjimą “Rūpinkis savimi, filosofe” (Take Care of yourself Philosopher). Ji paprašo šimtus moterų jai išinterpretuoti mylimojo atsisveikinimo laišką, nes jai jis yra nesuvokiamas – per skaudus. Moterys laišką šoka, dainuoja, siuvinėja kryželiu ir t.t.
Daug kam, žiuri taip pat, į akis krito Nomedos ir Gedimino Urbonų projektas „Villa Lituania“. Dizaineriai ir estetai vėl imituoja maištą. Rusai užgrobė mūsų Villa Lituania Romoje, o italai neatidavė. Puikiai žinodami, kad nieko nepasikeis, menininkai žaidžia politinį, intelektualinį žaidimą su istorija, pritraukdami į kūrinio struktūrą ir Lozoraičio šeimos narius. Projektas paruoštas nepriekaištingai, tik kaip ir ankstesniuose jų kūriniuose problema pačioje koncepto užuomazgoje. Kaip sako taikomosios dailės specialistai – kuo daugiau raukinukų, tuo labiau reiškia, kad reikia kažką maskuoti…
Pabaigai reikia pripažinti, kad šių metų Venecijos bienalės šūkis labai vykęs: Jausk protu, galvok širdimi. Šiuo pasiūlymu verta pasinaudoti ir pradedantiems, ir profesionalams.
Komentarai