DJ Kicksai – vienas tų reiškinių, kuriems galima klijuoti etiketę kitoks. Šiais laikais, kai miksai ir kompiliacijos vertinami daugiausia technologiniu pagrindu (technika, perėjimai ir t.t.), muzikos pasaulyje lieka vis mažiau jausmų ir emocijos. Galbūt todėl ši serija turi kažką savito ir spalvoto.
Gal kažkiek ir sunku patikėti, tačiau !K7 studija DJ Kicksų leidyba rūpinasi jau tryliktus metus. Ši serija – ne tokia konvejerinė kaip Fabric ar Global Underground. Tačiau vargu ar tai galima laikyti minusu – juk kenčiantiems dangus, ar kaip ten. Juolab, kad ir kentėti klausant eilinį šios serijos produktą dažniausiai netenka tiems, kurie muziką vertina ne galva, o širdimi – užtenka paminėti, kad savo pėdsakus čia paliko ir aksominiu balsu vis iš naujo graudinantis Erlend Oye, ir downtempo pirmūnai KRUDER & DORFMEISTER, ir house vunderkindu pravardžiuojamas Henrik Schwarz. Užteks?
Šįkart parodyti pasauliui savo muzikinio skonio tendencijų kaitos buvo pakviestas vokiečių duetas BOOKA SHADE. Prisipažinsiu, niekada nebuvau didžiausias jų gerbėjas. Iš viso to, ką jie padarė, labiausiai įsiminė net ne klubus, o dubenį linguoti kviečianti kooperacija su M.A.N.D.Y pavadinimu Body Language. Šio kūrinio statusą galima apibūdinti labai paprastai – jei prieš porą metų nešokai pagal jį, vadinasi išvis nešokai.
Nežinia, kokiais kriterijais vadovaudamasi !K7 nusprendė 28-ąjį vaikelį patikėti BOOKA SHADE. Sunku pasakyti, kokie nuopelnai tai lėmė, o gal čia mano ausys tiesiog nesugeba deramai įvertinti šių frankfurto vaikinų vaidmens. Vis dėlto, pakalbėkime apie patį kicksą. Prasideda jis gana paprastu ir visai neįmantriu minimalo, houso ir electro mišiniu ir po pirmųjų dešimties minučių jau atrodo, kad teks sakyti STOP. Bet tada…Savo dvidešimt penkerių metų patirties privalumus įrodo YAZ – “Situation”, po kurio iškart seka marionečių teatro garso takeliui tinkantis Akiko Kyama. Kai visą į tokią eklektikos puokštę (arba košę) įpinamas “Alberto Balsam”, kurio klipo negali pamiršti iki šiol, atrodo, kad visą kompiliaciją tuo galima ir baigti.
Bet kiek ilgesnį nei pusvalandinį darbą sau įrašyti gali leisti nebent Goldie ar LCD SOUNDSYSTEM, o BOOKA SHADE neturi auksinių dantų ir Daft Punk jų namuose negroja. Taigi, tenka jungti antrą bėgį, kurio dėka gali sužinoti, kad Brigitte Bardot muzikos istorijoje paliko kiek daugiau, nei “Je t‘aime…moi non plus”. Iškart po to – neįpareigojantis ir kokybišką komercinę šokių muziką transliuojančiai radijo stočiai puikiai tinkantis pačių Booka Shade darbas “Numbers”. O kai išgirsti Mike Skinnerio balsą, lyg ir apsipranti su mintimi, kad šįkart tai jau tikrai viskas. Gali pasijausti įžeistas, nes esi apgaunamas darsyk.
Tiesa, tas pyktis trunka vos 200 sekundžių – kol neišgirsti “Landcruising. Nesunku suvokti, kodėl Carl Craigas muzikos genijumi vadinamas ne vien pranešimuose spaudai. “Ladcruising” turi kažką nepaaiškinamai šilto ir verčiančio šypsotis. Net tada, kai būna liūdna. Galų gale, Matthew Dear – Don & Sherri – nė nepastebėsi, kaip kloji lovą. Dar vienam sapnui. Savitam ir spalvotam.
Ore vertina 8 iš 10
Komentarai