Nors Vilniuje laivyba beveik neišvystyta, jau trečią kartą mieste pasirodo garlaivis “Kruzenšternas”. Laivas taip pavadintas pagal žinomą sovietinį multiką “Trijulė iš Prostokvašino”, o juo atplaukia intensyvios improvizacinės muzikos kvartetas iš Izraelio KRUZENSHTERN I PAROHOD.
Prieš 4 metus grupė pirmą kartą atvyko į kontinentinę Europą ir sugrojo net 2 koncertus Vilniuje: “Mulen Ruže” su VOLKOV TRIO iš Rusijos ir “Green” klube su kanadiečiais VIALKA. Abiejuose koncertuose “kruzenšternai” savo originalumu ir energija nukonkuravo “hedlainerius” ir įsigijo daug naujų gerbėjų. Po metų kolektyvas kartu su vilniečiais SPIČKI pasirodė sausakimšame “Green” klube, kur dabar įsikūrusi “Menų spaustuvė”.
2002-aisiais metais grupę įkūrė trys patyrę muzikantai, groj(ę)antys projektuose CROSSFISHES, AGNIVOLOK, RABIES CASTE ir kituose. Kolektyvo varomoji jėga – jų lyderis Igoris Krutogolovas, dalyvaujantis begalėje įvairiausių projektų nuo garso takelių japoniškiems animaciniams filmams iki muzikos šiuolaikiniam baletui kūrimo. Jis yra visos KRUZENSHTERN I PAROHOD muzikos autorius ir piešia žaismingus albumų viršelius. Taip pat grupėje klarnetu groja Izraelio muzikos konservatorijos absolventas Ruslanas Grosas, būgnininkas Gajus Šechteris bei paskutinė prie grupės prisijungusi Baltarusijos muzikos mokyklos auklėtinė akordeonininkė Olia Jelenskyi.
KRUZENSHTERN I PAROHOD kūrybos pagrindas – intensyvus ir emociškai spalvingas įvairių garsų mišinys, kuriame girdėti klezmerio (žydų folkloro muzika), džiazo, hardkoro, pankroko, garažinio roko bei kitų stilių atgarsiai. Be jau minėtų instrumentų, panaudojama ir perkusija bei įvairių žaislų garsai. Kadangi patys muzikantai nemėgsta stilių apibrėžimų, savo kūrybą jie ironiškai vadina “karate-box-jazz”.
2003-aisiais Izraelio nepriklausomo leiblo “Auris Media records” išleistas debiutinis albumas “The Craft Of Primitive Klezmer”, lyginamas su geriausiais serijos “Radical Jewish Culture” įrašais, kuriuos leidžia žymaus muzikanto John ZORN kompanija “Tzadik”.
Kitais metais pasirodė net du KRUZENSHTERN I PAROHOD albumai: studijinis “Songs” ir koncetinis “Live In Karaganda”. Na, o 2006 m. buvo išleistas bendras albumas kartu su jau minėtu duetu VIALKA. Beje, būtent šiame įraše pirmą kartą pilnavertiškai skamba ir Olios akordeonas.
Vasario pradžioje “kruzenšternų” garlaivis vėl atplaukia į Vilnių, kur surengs ketvirtą savo koncertą. Kaip viskas prasidėjo ir kodėl Vilnius nusipelno tokio grupės dėmesio skaitykite pokalbyje su grupės lyderiu Igoriu Krutogolovu.
2002-ieji, Tel Avivas: kaip atsitiko, jog būtent tada susibūrė tokios išprotėjusio klezmer pajėgos?
Tada Tel Avive nebuvo jokios magijos. Aš jau kurį laiką pažinojau Ruslaną, studijavusį grojimo klarnetu subtilybes. Norėjau pabandyti sumaišyti klezmerį su hardkoru (techniškai sudėtingesnė bei ekstremalesnė pankroko atmaina – aut. past.) ir pradėjom groti. Vėliau Ruslanas pasikvietė savo mokyklos laikų draugą būgnininką Gajų ir tapome tikra grupe.
Po kelių metų nusprendėme prijungti prie savo muzikos akordeono garsus ir pasikvietėme į grupę Olią.
Izraelis yra labai maža šalis, todėl būti joje muzikantu sunku, ypač jei groji alternatyvinę muziką. Tačiau galvoju, jog tokia pati situacija su alternatyvina yra visame pasaulyje.
Kai kurie jūsų esat rusai, tačiau gyvenate Izraelyje?
Iš tikrųjų visi, išskyrus Gajų, esame gimę buvusioje Tarybų Sąjungoje, tačiau labai skirtingose vietose. Kalbame rusiškai ir tiek. Save vadiname izraeliečiais.
Aš gimiau Uzbekijos sostinėje Taškente. Ruslanas kilęs iš Karpatų kalnų Ukrainoje, netoli Vengrijos – namuose su savo tėvais jis vis dar kalba vengriškai. Olia gimė Baltarusijoje. Beje, Gajaus tėvai yra iš Bulgarijos, taip vadinamos 16-osios Tarybų Sąjungos respublikos. Taigi, buvome rusai praeityje, tačiau dabar esame izraeliečiai.
Pažįstamas fotografas Markas Tsorefas juokauja, kad mums buvo lemta susitikti, kadangi jei paimtume pirmąsias mūsų vardų raides, išeitų I.g.o.r. – grupės lyderis.
Kaip jums pavyksta sujungti tradicinį klezmerį ir eksperimentinį džiazą?
Galbūt pradėjome nuo klezmer-core, kaip daugelis žmonių tai vadino, tačiau manome, jog tai nebuvo klezmeris. Tiksliau pasakius, dėl klarneto žydiškai skambanti muzika, kurioje iš tikrųjų iš viso nėra nei klezmerio, nei žydiškos muzikos.
Nemanau, kad muzika turėtų būti skirstoma pagal stilius, bent jau aš stengiuosi to nedaryti. Stiliai reikalingi tik muzikai sutvarkyti – padėti diskus į teisingą lentyną parduotuvėje. Tačiau, manau, tai atbaido daugelį žmonių nuo garsų, kuriuos sunku apibrėžti pagal įprastus stilius.
Žinau, kad Vakarų auditorija jus priima su entuziazmu, o gal girdėjot, ką apie jūsų kreivus garsus mano klezmerio meistrai?
Ne, iš klezmerio atstovų negirdėjome nė žodžio apie save.
Kaip su vokalu? Ar niekada negalvojot į savo garsų mėsmalę įtraukti žmogaus balso?
Nuo pat pradžių mūsų muzika yra instrumentinė. Pats tekstų nerašau, paprasčiausiai nežinau, kaip tai daryti. Yra daugybė dainuojančių grupių, tačiau tik keletas jų rašo tikrai gerus tekstus. Iš esmės todėl nemėgstu rusiškų grupių – net jei muzika gera, jų tekstai mane tiesiog pykina.
Jūsų skambesys lyginamas su “Radical Jewish Culture” serijos įrašais, kuriuos leidžia žymaus muzikanto Džono Zorno kompanija “Tzadik”. Ar jums tai svarbu?
Tai buvo svarbu ir įdomu, kai išleidome pirmąjį albumą. Iš tiesų, nemanau, jog mūsų muzika tiktų “Radical Jewish Culture”, galbūt labiau kitoms “Tzadik” serijoms.
Visi dalyvaujate ir kituose nepriklausomuose projektuose (pvz., viename jų Igoris groja vien įvairiais …žaislais!) – papasakok apie juos.
Stengiuosi daryti įvairius dalykus: leisti savo įrašus, kurti muziką spektakliams, improvizuoti kartu su įvairių kraštų muzikantais. Šiuo metu ruošiu keletą projektų, tačiau sunku rasti žmonių, kurie norėtų juose dalyvauti.
Gajus groja būgnais keliose grupėse ir neseniai subūrė dar vieną – Carusella. Su savo kita grupe Ed jie neseniai grįžo iš turo Europoje. Jis žiauriai užsiėmęs būgnininkas.
Ruslanas groja įvairiuose improvizaciniuose projektuose tiek bosine gitara, tiek klarnetu.
Na, o Olia yra grupės patriotė, tik kartais dalyvauja kai kuriuose mano projektuose.
Vilniuje grojot jau 2 kartus – kas verčia jus sugrįžti?
Mums visiems labai patiko miestas ir, žinoma, Vilniaus publika yra iš tiesų puiki. Labai atvirai mąstantys žmonės, pasiruošę klausytis. Groti tokiems klausytojams – didelis malonumas.
Būtent Vilniuje pirmą kartą grojome su VIALKA. Susitikome, patiko jų muzika, vėliau dar kartą susitikome, grojome kartu Izraelyje. Galų gale nusprendėme išleisti bendrą albumą. Jie labai talentingi ir puikūs žmonės.
Ar žinote, kad Vilnius vadinamas Šiaurės Jeruzale? Prieš karą čia gyveno didelė žydų diaspora…
Taip, žinome. Turime draugų iš Izraelio, šiuo metu gyvenančių Vilniuje, kurie papasakojo įvairių istorijų apie savo šeimas ir kitus žmones.
Antrasis Pasaulinis karas tapo didžiule tragedija daugeliui žmonių, tačiau mes vistiek nematome skirtumų tarp žydo, lietuvio ar japono. Nemanome, kad bet kokia tauta gali būti geresnė ar blogesnė už kitas. Neturime jokių nacionalinių ar politinių nusistatymų. Asmenybė yra esmė, ne odos spalva ar kalba.
Kur norėtumėt nuplukdyti savo garlaivį 2008-aisiais?
Vasarį grosime Rytų Europoje. Rudenį planuojame suorganizuoti gerokai ilgesnį turą Europoje. Taip pat labai norėtume šiemet išleisti savo naująjį albumą – esame pasiruošę jį įrašinėti, tačiau negalime pradėti dėl pinigų trūkumo. Tačiau galvokime pozityviai ir venkime išankstinių nusistatymų!
KRUZENSHTERN I PAROHOD – gyvai Vilniuje vasario 2 d.
Komentarai