Praėjusių metų gegužę pasirodžiusi Joelio ir Ethano Coenų juosta „Šioje šalyje nėra vietos senukams” (No Country for Old Men) sukėlė tikrą sumaištį, pradedant interneto platybėmis bei žiniasklaida ir baigiant svarbiausiais pasaulinio kino apdovanojimais. Filmo režisieriai paskutiniais savo darbais ne itin žavėję išlepintą kino publiką, šįkart keliasi tarsi feniksai iš pelenų, pristatydami naujausią kūrybos rezultatą.
„Šioje šalyje nėra vietos senukams” – kriminalinė drama, knygos ekranizacija, nukelianti mus į 1980-ųjų Teksasą. Istorija pasakoja apie smėlėto krašto užkampyje gyvenantį Vietnamo karo veteraną Levelyną Mosasą (akt. Joshas Brolinas). Gal ir būtų jis ramiai gyvenęs su jaunute žmona Dievo užmirštame miestelyje, tačiau nepraėjus nei dešimčiai filmo minučių personažo gyvenimas apverčiamas aukštyn kojom. Žmonių lavonai, nugalabytas šuo, kulkų suvarpyti automobiliai, pilnas sunkvežimis kokaino ir… lagaminėlis su pora milijonų dolerių: štai tokį vaizdelį išvysta mūsų herojus. Kad būtų dar įdomiau, kaubojaus galvon šauna „geniali mintis” pasiimti pinigus sau. Štai čia ir baigiasi smėliu nuklotų prerijų ramybė. Belieka sušukti: bėk, Levelinai, bėk!
Po kaitria Teksaso saule užverda kova. Lyg akis išdegęs kaubojus skuba slėpti banknotų prikimšto lagamino, o visą juostą jam ant kulnų lipa ne tik narkomafijos atstovai, bet ir žudikas psichopatas (akt. Javieras Bardemas, vaid. „Jūros Gelmėse”, „Goja”). Turbūt kuo didesni pinigai – tuo daugiau lavonų. Čia taisyklė pasitvirtina su kaupu. Žudiko personažas neįtikėtinas: jis be skrupulų, net nemirktelėjęs galabija visus, pasimaišiusius jo kelyje ir beveik įtikina žiūrovą, kad visam šiam reikalui yra motyvas. Tokioje, atrodo beviltiškoje situacijoje, istorijon įpinamas miestelio šerifas (akt. Tommy Lee Jonesas, vaid. „Žudikai iš prigimties”, „Vyrai juodais drabužiais”). Šis geraširdis desperatiškai bando suvaldyti padėtį ir išsklaidyti juodus debesis, apgaubusius jo valdas. Deja, šviesiu rytojum čia nekvepia…
Perskaičius tokį juostos aprašymą, ne vienam gali susidaryti įspūdis, jog tai eilinis „šaudau – gaudau” tipo filmukas, skęstantis kraujo klanuose. Skubu paneigti tokią nuostatą, nes šįkart broliai Coenai padirbėjo iš peties. Mirčių, slapstymosi, bėgimo ir k.t. kriminalinių aspektų čia gausu, tačiau žavi jų pateikimo forma. Visas veiksmas rutuliojamas labai ramiai ir lėtai. Žudymo scenos čia nesureikšminamos, nuotaika kuriama ne banaliai, istorija ir personažų poelgiai slepia netgi filosofinius motyvus. Pasakojimo nuotaika niūri, persmelkta susvetimėjimu, abejingumu. Šalti ir žiaurūs poelgiai kontrastuoja su visoje juostoje vyraujančiais šiltais gamtos atspalviais ir karštu Teksaso oru.
Berods didžiausias „Šioje šalyje nėra vietos senukams” pliusas – dialogai. Verčiantys iš koto, keisti, persmelkti kartais juodo humoro, kartais sarkazmo gaidele, arba tiesiog neįtikėtini. Į juostą režisieriai žvelgia neįprastu kampu: novatoriškos idėjos atsispindi garso takelio nebuvime (nors kai kam tai gali atrodyti minusas), pasakojimo tempe, įtampos kūrime bei netikėtoje pabaigoje. Pirmą kartą žiūrint juostą finalas šiek tiek nuvilia: kulminacija įvyksta likus maždaug 15 minučių iki pasakojimo baigties. Sprogus pagrindiniam juostos „fejerverkui” tarsi išderinamas pasakojimo ritmas: veiksmo visiškai nebelieka, tik moralinių ir filosofinių apmąstymų motyvai. Kita vertus, stebint pasakojimą ne pirmą kartą, filmo įspūdis sustiprėja, galime atidžiau įsiklausyti į dialogus, atrasti nepastebėtų smulkmenų, netgi biblijinių prasmių ar netikėtų paslapties elementų.
Kaip jau minėjau pradžioje, „Šioje šalyje nėra vietos senukams” neliko nepastebėtas didžiųjų kino kritikų. „Auksinis gaublys” už geriausią scenarijų, 17 iš įvairių asociacijų gautų apdovanojimų, gausiausios Kanų kino festivalio simpatijos bei dar laukianačios 8 BAFTA bei 8 „Oskaro” nominacijos. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir juostoje vaidinantys aktoriai: Javieras Bardemas („Auksinis gaublys” už geriausią antro plano vaidmenį), Tommy Lee Jonesas ir Kelly Macdonald (BAFTA nominacijos) ir k.t.
Tai daugeliu aspektų išskirtinis kino kūrėjų darbas. Neįprasti dialogai, kontrastai ir charakteriai. Nei vienos nereikalingos scenos. Persmelktas minimalizmu, subtiliu atmosferos ir įtampos kūrimu bei pasižymintis talentingų aktorių komandos sukurtais personažais. Tiem, kurie žavėjosi „Dievo miestu”, „Nakties įkaitu” ar „Leonu”, turėtų patikti ir naujausias brolių Coenų darbas. 122 minučių patiekalas kino gurmanams. Premjera mūsų šalies kino teatruose – vasario 22 dieną.
Ore vertina: 9/10.
Komentarai