Kaip anksčiau reiverių būriai traukdavo į Ibiza, taip dabar tvirtai apsisprendęs paatostogauti Europietiškas jaunimas važiuoja į Berlyną. Atsmenat “let’s be cool, go to berlin, buy t-shirt” ir Richie Hawtino legendinį tapimą berlyniečiu? Berlynas toks pigus, vien iš Londonietiškos nuomos pinigų užtenka išsinuomoti erdvų butą madingame Berlyno rajone, pavalgyti ir išgerti. Jei dar su savimi atsiveži XXI amžiaus darbą, jau galėsi merginą/vaikiną nusivesti į restoraną ir pavaišinti gerais pietumis.
Štai ką JAHCOOZI sako apie tai:
If everybody’s raving bout the LDN
Then why they all flying to the BLN
Hordes of English tourists on the Easy Jet
Coming to Berlin to get out their head
Just too many rules in the LDN
Ya not allowed to do much in the LDN.
Party people free in the BLN
They never close the clubs even at 10 am
No people wearing suits allowed to run round them
No “drink up drink up” security men.
Laukdamas eilėje prie Watergate klubo aplink save neišgirsi vokiškai, nes priekyje stovės prancūzai, už nugaros britai, o aplink vaikščios italai savo garsia šneka pripildydami savaitgalio orą energija. Internacionalas Berlyne jaučiasi neblogai, nes visi aplink šneka angliškai. Kartais net neverta šnekėti vokiškai, nes pardavėjas atnešęs tavo “palak paneer” (indiškas maistas labai populiarus) viską išvers į anglų kalbą ir dar pasiūlys išeitį, mango lassi (indiškas jogurto gėrimas) ir žiebtuvėlį. Būdamas Berlyne pamirši, jausmą, kad vakare nėra nenusibodusios vietos, kur galėtum investuoti savo uždarbį. Nespėsi nė pagalvoti apie aperityvą, kai aplink tave susispies barai pavydėtinai jaukiu interjeru ir tau patinkančia muzika. Net jei pataikei į rajono lokalą, nenustebk išgirdęs KRAFTWERK. Čia BLN.
Kiečiausio rajono statusas pastaruosius dešimt metų keliauja nuo turkiško Kreuzbergo, per Mittę į Prenzlauerberg. Kiečiausiame rajone susirenka kiečiausi miesto žmonės ir madingai leidžia laiką. Čia linksmybės nevaikšto po vieną, jei barai tai 5 vienoje gatvėje, jei klubai – 5 kilometro spinduliu.
Jauni Berlyno rajonai
Kreuzberg rajono pavadinimas – dabar beveik būdvardis. “Kreuzberg style”, “kreuzberger” ir panašūs dariniai sklando visuotiniame žodyne. BLOC PARTY pavadino savo dainą “Kreuzberg” ir tikrai, vibe ten labai geras.
Sunku net patikėt, kad kadaise vietoje madingų barų stovėjo pačiupinėjama industrializacijos pasėkmė – tankiai apgyvendintas vargšų getas, kur žmonių tankumas buvo didžiausias, o gyvenimo kokybė prasčiausia. Nebrangus gyvenimas viloja ten visokio plauko laisvamanius: pacifistus besislepiančius nuo karinės prievolės, homoseksualus bijančius persekiojimo ir visokius pankus . Po sienos griūties Kreuzbergas ir vėl atsidūrė miesto centre, vyriausybė ėmė reguliuoti nuomos kainas, investuotojams nuo tokio žingsnio burnoje apkarto, užtat nuomos kainos buvo stebėtinai žemos. Tai skatino ten apsistoti ne tik neturtingus turkus imigrantus, bet ir visokio plauko menininkus ir jaunus profesionalus. Kreuzberg dar ir dabar kartais pavadinamas didžiausiu Turkijos miestu ne Turkijos teritorijoje.
Tokiu būdu čia susikūrė spalvingiausia publika, kuri įtakojo puikų maisto pasirinkimą, gražią ir žalią aplinką ir kūrybišką namų apipavidalinimą.
Prie vietinių įžymybių verta priskirti antradieniais ir penktadieniais pietinėje Landwehr kanalo pusėje vykstantį turkišką turgų (keletas minučių pėsčiomis nuo Kottbuser Tor). Ant prekystalių puikuojasi įvairiausios gėrybės: milžiniški kiekiai prieskonių, įvairiausių sūrių, puikių daržovių, turkiškos duonos, bet ir mūsuose niekuomet nesutinkamo humuso ir baklavos.
Kitoje Landwehr kanalo pusėje, vos ne prieš turgų stovi legendinė Hardwax (Paul-Lincke-Ufer 44a, www.hardwax.com) įrašų parduotuvė, po nesibaigiančios kelionės išrašyta laiptine labai patogu nukristi ant didžiulės sofos. Kol draugai ruošiasi tapti didžėjais, jūs galite vartyti populiariausius nemokamus vokiškus muzikos žurnalus “Groove” ir “Intro”, o taip pat kuistis skrajučių mišrainėje.
Kreuzbergas – puiki vieta naktiniam gyvenimui. Kelių bokalų pilnatvei pasiekti tinka Schlesische str., čia yra iš ko rinktis, o ir klubas Watergate netoli.
Mitte kiekviename vokiškme mieste reiškia centrą, Berlyne – jaunų žmonių ir turistų centrą. Istoriniai paminklai, bažnyčios ir prabangūs restoranai. Norintys Louis Vuitton rankinių ir sulaižytų trylikamečių portretų perką metro bilietą į Charlottenburg, o į Mittę sugrįžta tik dėl Brandenburgo vartų. Svarbu žinoti, kad portretus galima išsaugoti tik mintyse, nes Vokietijoje fotografuoti žmones be jų sutikimo draudžia įstatymas.
Mitte ypatingas rajonas. Čia turistinis blizgesys susitepa jaunatvišku prakaitu. Šalia didelių namų ir prabangių restoranų kvartalo vis dar isiknisę į užkampius slypi linksmi barai, įdomūs seconhandai ir galerijos.
Mitte stulbinančiais greičiais virsta švaria ir estetiška turistų lankoma vieta, tiesa, kad turistai ją lankė dar tada, kai ji buvo nešvari ir netvarkinga. Legendinis Berlyno skvotas Kunsthaus Tacheles (Oranienburger Straße 54-56a, www.tacheles.de). Oranienburger Straße- verta dėmesio atrakcija. Deja, vietoje kaimynystėje buvusių barų padarytų iš bačkų, kelmų ir padangų, dabar stūkso asimiliuotą barų eilė su naujai baltais krėslais ir primygtinais padavėjais.
Netoliese įsikūrus Bpitch studija ir verta dėmesio mažų galerijų gatvė Bernauer str – Berlyno SoHo.
Mitte verta aplankyti barą Moskau (Karl-Marx Allee 34), taip pat praeiti turistų labiausiai trinama Unten den Linden str. , pasivaikščioti tarp neįperkamų restoranų ir viešbučių, pajusti tamsių plytų ir raudonų apmušalų tvaiką aplink Friedrichstraße. Kaip koks primygtinas padavėjas siūlau aplankyti stiklo ir metalo karaliją Sony Centrą (www.sonycenter.de) esantį Potsdamer platz, atsistojus komplekso viduje užversti galvą į viršun ir sulaikyti kvapą žmonijos galios vardan.
Alexander platz, Brandenburgo vartai, Reichstagas, Holokausto memorialas ir taip bus įrašyti jūsų turistinio gido puslapiuose.
Alexander platz vertė išaugs trigubai, jei aplankysite WEEKEND klubą.
Prenzlauer berg pastaraisiais metais buvo laikomas kiečiausia Berlyno vieta (nepatvirtintais duomenimis šiais metais pusė pankų išsikėlė į Friedrichshain). Prieš metus žmonės spietėsi ant statomo geležinkelio taip lyg tai būtų madingiausias baras. Dabar geležinkelis jau pastatytas, žmonių vis dar daug, o rajonas geriausia vieta apsipirkti madingais skudurėliais ateinančiam sezonui ir patenkinti savo inteligentiškus troškimus. Kastanienallee ir aplink – pagrindinė parduotuvių koncentracijos vieta.
Po gatves vaikšto mamos ir tėčiai su mažamečiais vaikas, jų panagės švarios, nuomos kainos kyla, pardavėjas sutiktas Supa Life kiosk ( Raumer Straße 40, www.supalife.de) sako, kad svarbiausia susirasti tinkamą vietą prekybai. Signalizuodamos naujų gyventojų būdą atsiranda rūžavos vaikų drabužių parduotuvės.
Prenzlauerberg – vieta, kur sėkmingai galima keliauti valgyti, restoranų nemažai o gastro-geografija plati, pakeliui dar rasite ir keletą bokalo vertų barų. Baruose žmonės dažniausiai geria alų iš butelių, gal dėl to kad jis pigesnis, o gal dėl to, kad pasirinkimas didesnis. Pilstomas alus dažnai nuobodus “Berliner Kindl” – beveik “Švyturys”. Tačiau neretas baras gali pasigirti ir neblogais vietiniais alaus pasiekimais. Rekomenduotini: “Erdinger WeiSS Beer Dunkel”, “Special”.
Dauguma Prenzlauerbergo pankų susispietė vakarinėje rajono dalyje, kuri kertasi su Mitte, todėl vakarai ten linksmesni.
Kažkoks šmaikštus Berlyno gidas sakė, kad žmonės, kuriems sukanka 30 Friedrichshain yra linkę kažkur slėptis (“In Friedrichshain people tend to hide somewhere when they become 30”).
Friedrichshain rajono gatve per diena turbūt praeina tiek pankų, kiek buvo “Darom” festivalyje. O šunų praeina keliasdešimt kartų daugiau, todėl svarbu žiūrėti po kojomis, nes išmatų rinkimo kampanija ten tik prasidėjo.
Čia pilna nuo pamatų iki stogo išpaišytų skvotu, jie stovi vienas šalia kito, baidydami euroturistus ir aukštas kainas į kitus rajonus. Skvotuose reziduoja tie, kuriuos vadina socialine problema ir bedarbystės procento priežastimi. Sako pankui Vokietijoje nesunku, jei gauna socialinę pašalpą, gal ir teisybė, jei skvotų langus puošia satelitinės lėkštės. Nuo 1920-ųjų metų darbo klasės atstovus pakeitė nedarbo klasė, jie čilina gatvėse ir mažuose bariukuose, žaidžia stalo tenisą, gerią alų iš butelių ir glosto savo balintas skiauteres.
Didelėje sankryžoje, prie Frankfurter Tor stoties stūkso keturių aukštų HUMANA stulbinanti ne tik dydžiu, bet ir didelėmis kainomis. Bet kam tie second-handai turistui, jei neįkrito į kanalą?
Geriau sekmadienį aplankyti Boxhagener Platz vykstantį sendaikčių turgų, įsigyti senų plokštelių, rankomis vertų karolių ir kitų interjero ir eksterjero puošmenų.
Netoli Bochagener išsitiesus guli Simon Dach Straße kupina barų ir keistų parduotuvėlių, kuriose pardavėjos siuva rūbus ir iškart juos kabina ant pakabų. Vietoje kur Simon Dach Straße kertasi su Boxhagener Straße stovi 70 metų senumo kino teatras “Intimes”, kurio sienos – galerija parodiniam street artui.
Kur eiti naktį … ir anksti ryte?
Esant Friedrichshain būtina apsilankyti Raw Tempel ( Revaler Straße 99, www.raw-tempel.de) klube, jis įsikūręs netoli geležinkelio tilto. Kai ten vyksta kreivos muzikos festivaliai, atidaromas apgrivęs sandėlių miestelis, sustatoma aparatūra, trys alus kioskai ir vakarėlis prasideda. Žiemą greičiausiai teks tenkintis klubu esančiu viduje.
Tikras veiksmas Berlyne prasideda 2-3 val, 24 valandą prasideda vienintelis dalykas – eilė prie populiaraus klubo. Jei penktadienį nesilinksminote (arba linksminotės per daug), įmanoma nusipirkus rytinių daržovių dar spėti į kokį vakarėlį, nes kartais paskutinis DJ pradeda groti 10 ryte.
Niekam ne naujiena, kad Vilniaus metų repertuaras Berlyne parodomas per savaitgalį, aišku jėgų ir pinigų nueiti visur gali ir neužtekti.
Watergate (Falckenstein Straße 49, www.water-gate.de) klube line-up sudaryti iš šių metų žvaigždių ir herojų, bet patekti ten gali būti sudėtinga, nes 50 žmonių eilė nusidriekia praėjus pusvalandžiui nuo atidarymo. Daugybė žmonių eina į klubą, o ne į renginį. Šalia, sekančiame brome, stovi broliukas 103 (Falckenstein Straße 47/48, www.103club.de), kuris aktyviai į savo rankas vilioja WEEKEND ir Watergate publiką. Per du aukštus įsikūręs klubas line up Watergate, bet žmonių surenka ne ką mažiau. Puošnus jaunimas rankose laiko sunkiai įgytas stiklines ir geriausius pasaulio didžėjus palydi, kaip penktadieninį ritualą.
Netoli Friedrichshain prasideda šventa rytinės pusės trejybė: Panorama bar, Maria am Ufer ir Tresor. Savaitgalį gali jaustis filantropu ir svarstyti, kam paskirti savo paramą, nes per visus tris šalia esančius legendinius klubus apstoja mėgstamiausi ir populiariausi DJ ir atlikėjai.
Panorama bar (70 Am Wriezener Bahnhof, www.berghain.de, geriausia atsispausdinti žemėlapį)
Įsivaizduokime tradicinę popkorno filmų mutaciją – apsikeitimą socialinėmis rolėmis.
Staiga Imbrasas persikūnija į mane Berlyne, o aš persikūniju į Imbrasą Vilniuje. Apie tą dalį, ką aš veikiu Vilniuje šiandien nerašysiu, tačiau jūs įsivaizduokite, kad jis persikūnija ne šiaip į mane Berlyne, o į mane penktadienio vakarą, Berlyne. Tuomet naujasis aš ir mano senieji draugai susiruošia eiti į Panoramą bar – vieną legendinių pasilinksminimo vietų.
Pro kažkokius sandėlius ar garažus(tamsoje matosi tik metalinės tvoros) mes nusigauname iki vietos, kur nedidelėje eilėje stovi vos keli žmonės. Pastatas – kultūros rūmai. Ateiname valandą po vidurnakčio ir po 10 minučių jau esame dancefloore.
Čia jums ne Watergate, kur atėję tokiu laiku, galėsite:
a. paaukoti geriausią nakties valandą(arba dvi, tris), alų, draugus, vidinę ramybę stovėjimui
b. iškelti ranką, pamojuoti ir eiti į šimtą kitų gerų vietų Berlyne
Per tą 10 minučių mus apžiūri legendinis apsauginis. Jam apie 40 metų ir jis labai jau panašus į Mr. T iš A-komandos. Įsivaizduokite plačiapetį pasišiaušusį grėsmingos išvaizdos vyrą tatuiruotu veidu apsitempusį baltomis siaurėjančiomis kelnėmis ir blizgančiais juodais lakiniais batais. Tada mane apčiupinėja moteris, prisako ginkdie nefotografuoti ne tik su foto aparatu, bet ir su telefonu ir vėliau aš suprantu, kodėl. Tada kita moteris man uždeda antspaudą ir jau galima lipti į viršų. Visi apsaugos darbuotojai, beje, panašaus amžiaus kaip ir apsauginis.
Pats klubas atrodo kaip avarinės būklės pastatas iš vidaus ir itin primena nebeegzistuojantį BALDŲ pastatą arba Vilniaus elektrinę. Vienoje patalpoje ir baras ir šokių aikštelė, barmenai sukais taip, kad greitai galėtum pamiršti, kur esi.
Pasirodo, Panorama bar, yra ne tik vienas įžymiausių techno klubų, bet ir gay hangout vieta ir nieko nestebina prie baro apsikabinusių tvirtos kompleksijos vyrų aistringi bučiniai.
Nuotaika klube pakili, nors jis pats užkimštas žmonėmis. Pakeliui į tualetą pamatau Sven Vath su odinėm kelnėm ir petnešom ant nuogo kūno (po LongIsland iced tea aš daug matau), kokius penkis R.Hawtinus, kurių vienas, beje, man pasako:
“Your necklace is gorgeus, but I am gay.”
O po to, kai jo draugas apsikabina mano draugą iš nugaros jis man sako:
“Don’t worry, he’s my boyfriend.”
Visi labai švelnūs, geri ir ekstazėje, beveik galima jaustis kaip filme apie dešimto dešimtmečio reivus UK.
Po kokių dviejų valandų ant žemės kaip cukrus ima girgždėti sutraiškytas stiklas, nes žmonės, išgėrę savo gėrimus, stiklines ir butelius meta tiesiog ant žemės. Dar po valandos merginos su flipflopais ima atrodyti kaip fakyrės, nes stiklas visur. Bet kol žiūriu į tas kojas minia užkaukia, pasirodo, kai ėmė švisti buvo solidariai uždarytos žaliuzės ir dabar, kai vidun blykstelėjo pora sekundžių ryto šviesos visi užriaumojo nesavais balsais. Va toks buvo vakaro hitas, ne Ame visai.
Maria am Ufer (Stralauer Platz 34/35, www.clubmaria.de)
Surasti nelengva, nes bunkeris gerai paslėptas prie upės. Maria publika vyresnė nei Watergate ar Weekend, niekas nemido ant kojų, o jei dar dubstepo vakaras tai net meiliai atsiprašinėja prilietę. Maria ne hype, todėl čia viskas daug ramiau. Apsauginiai patys maloniausi mieste, jei paklaustum, tai turbūt net patartų kur gražiausia panorama susisukti.
Mes rūkome lauke, nes suoliukai stovi ant kranto, o pro šalį čiurlena naktiniai Berlyno barų ir klubų garsai, kišenėje tupi žėtonas už stiklinę, čia juos duoda, kad nevaikščiotum stiklais kaip cukrumi.
Klubo interjeras industrinio grakštumo pavyzdys, iš betoninių sienų sunkiasi elegantiški piešiniai, o ant sienų kabo blyksintys televizoriai.
Turbūt trys žmonės iš Maria kitą savaitgalį eitų į WEEKEND (Alexanderplatz 5, www.week-end-berlin.de). Apsilankymas jame tai puiki galimybė įsitikinti, kad ne tik Lietuvoje merginos šoka aplink ant žemės sudėtus rankinukus, bet šita galimybė yra niekis palyginus su galimybe sėdint minkštam fotely ant pastato stogo krašto siurbčiojant kokteilį draugams parodyti, kur yra Brandenburgo vartai. WEEKEND klubas turi du aukštus 12 – tą ir 15 – tą, o vasarą taip pat veikia ir stogo terasa.
Rankinukai ir įtampa tualete tampa nebesvarbūs, kai prieš akis line-up. Dixon, Tieshwartz, Bpitch draugija ir kiti Berlyno herojai čia groja nuolatos. Salė iškėlus rankas susiglaudusi korpusais staugia kartu su paskutiniu hitu, o tada didžėjus nusirengia ir pradeda groti soulą. Ko ne MoM?
Didžiausia Berlyno paslaptis ir nuostabiausias atradimas – “bar 25” (Holzmarkt Straße 25, www.bar25.de), esantis ant kanalo kranto, visai netoli Maria. Gaila, žiemą neveikia. Tai visas kompleksas: hostelis, pernelyg brangus restoranas ir baras. Baras labai panašus į lietuvišką daržinę (net mediniai ratai kabo), tik tiek, kad viduje ne šiaudai, o didžiulės sofos, į kurias įkritęs nebenori niekur eiti. Daržinės sienos išsistumdo ir atsiveria vaizdas į kitą krantą. Tą patį krantą gali stebėti nuo supynių pakabintų ant medžio, arba sėdėdamas aplink laužavietę. Geriausia dalis ta, kad jei būsi nuoseklus pateksi į vakarėlį, kur gros pvz. Dubtaylor, o be tavęs ten bus dar 40 žmonių.
Berlynas pilnas netikėtų dalykų. Jei skaitai vokiškai jis pilnas knygų ir žurnalų, jei supranti žmonių kalbą – pilnas menininkų, muzikantų ir dykaduonių, jei mėgsti valgyt – įvairiausio maisto, jei mėgsti kiną – mažučių kino teatrų ir didelių kino festivalių.
Tai jauniausias didmiestis, kol žiūri jo gyventojams į akis.
Komentarai