Nuostabiai saulėtą rytą beskubant į tądien visos Lietuvos tinklaraštininkų Meką – BLOGin 2008 konferenciją – šmėkštelėjo mintis – o gal bent vienas iš pranešimų vyks po atviru dangumi? Bet ne – visai dienai buvom suvaryti į didžiąją konferencijų salę, kur viskas prasidėjo laiku, t.y. vėlavo apie 10 minučių, per kurias spėjau išsinagrinėti rėmėjų dovanų maišelį ir perskaityti ten bene vienintelį naudingą buvusį žurnalą.
Nepateisinti lūkesčiai: užsienio pranešėjai…
Pirmoji porcija pranešėjų, kaip paskui paaiškėjo, ir buvo vertingiausia visos konferencijos dalis. Gaila, kad tuomet dar to nežinojau ir dėjau viltis į vėliau renginio ašimis turėjusius tapti pranešėjus ir diskusijas. Tačiau šie praktiškai nepateisino vilčių, netgi nuvylė. European Youth Press atstovė papasakojo apie pačias bendriausias projekto gaires, taip ir neatsakydama į konkrečius kitų dalyvių ar vedėjo klausimus, kad ir tokius: koks yra konkretus jūsų veiklos modelis? Viskas buvo paslėpta už galbūt vyriausybininkams ir įdomių šūkių apie vieningą multi-kultūrinę ir multi-nacionalinę Europą. Auditorija liko nesupratusi pranešėjos, o ji – ko mes norime.
Programoje gražiai ir intriguojančiai atrodęs MySpace atstovų pranešimas patyrė panašų fiasko kaip ir prieš tai buvusios svečios. Pradėję reklaminių pranešimų lygio MySpace pristatymą taip jį ir užbaigė, nepasakydami nieko naujo. Savigyra tryško per kraštus, tie patys abstraktūs išvedžiojimai, kurių nesinori pavadinti atsakymais į klausimus. Manau, jie lygiai taip pat liko nesupratę, ko auditorija iš jų nori. O mes norėjom tik konkretumo ir aiškumo. Kad ir apie planus įkurti MySpace Baltic, į kuriuos buvo atsakyta maždaug „mums įdomūs visi regionai”. Tiek globalizacijos amžiuje supranta ir pradinių klasių mokiniai.
…ir vietinės diskusijos
Dar buvo dvi diskusijos. Pirmoji subūrė visus didžiausių socialinių tinklų atstovus, iš kurių daugiausia dėmesio, žinoma, sulaukė one.lt. Beje, uždavinėdami klausimus dauguma stengėsi kuo išradingiau įgelti šiam „reiškiniui”, tačiau Aldas Kirvaitis laikėsi oriai ir visas tas klausėjų noras pasirodyti, nuojauta kužda, kad baigėsi jų pačių lėkimu į tą patį one.lt susirasti naujųjų konferencijos draugų. Jei jau toks nepatenkintas esi – kam išvis kelti šurmulį ir taip tik dar labiau atkreipti dėmesį į niekinamą (?) dalyką?
Antroji diskusija apie tinklaraščio įtaką verslui tiesiog praslydo paviršiumi ir turbūt geriausiai ją apibūdina vienas epizodas, sukėlęs nuostabos jausmą ir apstulbimo kupiną susižvalgymą auditorijoje. MTV atstovė, pasakodama kaip grąžino Marių Veselį prie tinklaraščio rašymo, sugebėjo neprisiminti kaip lietuviškai vadinasi „exclamation mark”… Tokia ir visa diskusija – tuščia. Beje, naujienų medžiotojams čia nuskambėjo įdomi Omnitel atstovo užuomina apie šią savaitę įvyksiantį mobiliojo interneto perversmą.
Tikriausiai visa ši programos dalis ir nebuvo planuota kaip esminė, ypač diskusijos, mano nuomone, buvo labiau eksperimentinio pobūdžio, tačiau grįžkime prie jau minėtos pirmosios konferencijos dalies.
Trys lemtingi pranešimai (su puse)
Pats pirmasis pranešėjas buvo Džiugas Paršonis – populiariausio tinklaraščio (nežinau.lt) Lietuvoje autorius. Savo pristatyme norėjo pasakyti kiek įmanoma daugiau, tačiau tai ir buvo bene vienintelis pranešimas tądien, kuris bandė ir kuriam iš dalies pavyko apibūdinti tinklaraščų tendencijas, galbūt moksliškiau ir profesionaliau pažvelgti į visą šį reikalą („tinklaraštis nebėra asmeninė leidybos priemonė, o diskusija”). Matyt D.Paršonis būtų atlaikęs ir keliagubai ilgesnį pranešimą – tikrai nebūčiau prieštaravęs.
VIDEO #2a: BLOGin 2008, Nezinau.lt
VIDEO #2b: BLOGin 2008, Nezinau.lt
Antrasis tądien buvo Virgis Valentinavičius, alfa.lt atstovas. Tai buvo kalba, kurią galbūt net galima pavadinti ugninga. Labiau priminė politiko pranešimą, tačiau iš esmės atspindėjo vyresniosios kartos požiūrį į tinklaraštininkus: taip, jūsų balsas svarbus, tačiau jis niekada netaps įtakingesnis už tradicinės žiniasklaidos. Dar buvo minėtos stiklinės sienos, JAV, CNN, Lietuvos politinių klanų kovos ir pan. Toji V.Valentinavičiaus kažkiek nuoširdi pagarba tinklaraštininkams vis dėlto nenustelbė įspūdžio, jog tai tėra mada, kurios laikydamosios tradicinės žiniasklaidos priemonės gali kilstelti savo reitingus, tačiau madai praėjus tie patys tinklaraščiai pasidarys nebeįdomūs ir išnyks. Taip, tai yra vienas iš galimų scenarijų, tačiau panašu, kad šis požiūris išliks gajus iki kol įvyks koks stambesnis sukrėtimas, sukeltas kad ir Dievų Žiniasklaidos.
O po to sekė Aurelijus Katkevičius. Tai, be abejonės, buvo geriausias konferencijos pranešimas. Vos tik užlipęs keliais sakiniais atrėmė prieš tai išreikštas skeptiškas mintis ir visiškai atsipalaidavusiu tonu perteikė tai, ko bent jau aš tikėjausi iš konferencijos – žvilgsnio giliau, tinklaraščio filosofijos atskleidimo. A.Katkevičius pasakodamas nustūmė į šalį visas politikos ir žiniasklaidos peripetijas ir nupiešė tokį pasaulį, kuriame pats gyvendamas geba kurti ir išlikti absoliučiai įdomus žmogus. Pareikšdamas, kad nebėra prasmės naudotis žiniasklaida ir kad viską galima sužinoti iš tinklaraščių, A.Katkevičius parodė kas iš tikrųjų yra progresyvu ir kur link žengia interneto bendruomenė. Kartu su D.Paršoniu, tai buvo dvi esminės konferencijos figūros, patalpintos pačioje pirmoje konferencijos valandoje.
Prie šio dueto prieš konferenciją tikėjausi priskirti ir Virginijų Savukyną, tačiau buvau nustebintas, kad jis perskaitė pranešimą, prieš kelias savaites jau publikuotą viename iš naujienų portalų. Taigi, nieko naujo neišgirdau, o auditorija kaip ir liko nesupratusi pranešimo, kuris siuntė amžiną, galiojančią bet kam, taip pat ir tinklaraščiams bei apskritai antrajai interneto kartai, tiesą – lazda turi du galus. Ačiū V.Savukynui už bandymą atvėsinti ore tvyrojusiąją euforišką nuotaiką.
Iki konferencijos pabaigos neišbuvau – maždaug viduryje pernelyg pakiliai hiperaktyvaus Gauminos atstovo pranešimo baigėsi mano konferencijai skirtas laikas. Nežinau, ar daug praradau nepamatęs pačių tinklaraštininkų pranešimų, bet nejaugi imsi gailėtis to, ko nežinai praradęs.
Pasibaigus BLOGin
Po „Kino pavasario”, apie 23 valandą užsukau į oficialų BLOGin vakarėlį Funky Munky paragauti konferencijos kokteilio. Žmonių buvo koks trisdešimt ir rasti vietos prisėsti nebuvo jokių problemų. Panašu, kad pats vakarėlis, prasidėjęs 20 valandą, taip ir neįgavo pagreičio. Tad greit iš ten dingau ir nespėjęs gerokai nutolti prasilenkiau su į vakarėlį grįžtančiais renginio organizatoriais – Artūru Olšausku ir Arnoldu Rogoznyj.
Apibendrinant BLOGin 2008 atmintyje vis dėlto išlieka labiau teigiamas nei neigiamas įspūdis, prie to prisideda ir puiki renginio organizacija. Daugiau nei kelių tikrai pavykusių pranešimų tikriausiai ir negalima tikėtis iš antrus metus vykstančio ir dar tik bręstančio renginio. Kitąmet bus ir vėl įdomu patikrinti kiek patobulėjo ir kuria kryptimi pažengė tinklaraštininkų judėjimas, šiemet pretenzingai sugebėjęs sukelti ne tokį ir menką šurmulį.
Ore vertina: 6,5 iš 10
Kiti apie BLOGin:
Žudyk Reklamą apie BLOGin
G-Taškas apie BLOGin
Aurelijus Katkevičius apie BLOGin
Apdovanojimų video
Ore apie BLOGin
Komentarai