Morgan Geist, arba pusė niujorkiečių new disco dueto Metro Area, paskutinį balandžio šeštadienį aplankė Woo. Matyt tam, kad pakeistų lietuvaičių požiūrį į vakarėlius. Kaip sakė Saulty, vakarėliai ne vien tik išsitaškymas, o ir šnekučiavimasis su draugužiais kokybiškos muzikos fone.
Morgan apšildęs Saulty grojo darniai ir gražiai – jo ramus ir švelnus disco – house (o gal ir koks kitoks – susigaudyt žanrų korvengencijoj juk nemenkas cirkas) gerai lipo prie pašnekesių su draugais ir vakarėlio atmosferos palaikymo. Buvau nepratus, atėjus kluban išsyk šleptelt ant foteliukų, bet kadangi pasirodžiau matomai per anksti (00.00), kai šokių aikštelėj strapaliojo tik pora mergaičių pūstais baltais sijonėliais, nieko kita neliko. Turėdama solidžią optimistiško kraujo atsargą, kaipmat įžvelgiau gerąją reikalo pusę – juk visą laiką darkydamasi prie pulto niekaip nepastebėčiau smagiųjų vakaro prieskonių: saldžiai snaudžiančių berniukų ar intensyviai beieškančių grobio italų seksturistų.
Padėtis neatpažįstamai pasikeitė, kol lankiau nykštukus – per 10 minučių šokių aikštelė prisipildė tiek, kad jau mosuotis ir skeryčiotis į valias buvo kebloka. Saulty taip pat pajuto antrąjį kvėpavimą, uždavė daugiau bosų prie 80-tųjų new disco, taip suteikdamas progą publikai iškėlus rankas viršun paūžaut „vakarėlis, vakarėlis!”.
Iki 01.40, Morgano įžengimo prie pulto, didžiausias jo fanas keitė skambesį nuo party party su daugiau bosų, iki chill and swing su sintezatoriais priešaky, pirmenybę teikiant pastarajam. Chill until you drop, kaip sakant, nors paskutinę dainą prieš Metro Area atstovą Saulty parinko smarkią.
Atėjus Morganui, išsyk pasijuto, kad svečiuojas ne šiaip koks eilinis didžėjėlis, – publika dar neprisilietus amerikiečiui prie pulto šaukė, švilpė ir ragino. Ir teisingai, nes pradėjo jis smarkiai. Čia turbūt ir buvo vakaro epogėjus, nes vėliau, skambesys ir vėl bangavo, mano galvoje keldamas tiek romantiškus 8-tojo dešimtmečio Majamio, amerikiečių mokyklų išleistuvių gėlėtus vaizdus, tiek nekeldamas nieko – nes kai šokdamas pasineri į muziką, jokios asociacijos tavęs nedomina.
Neišgirdus „Murios”, 02.52 saldžiai nusižiovauju, griebiu paltą ir patraukiu savo ratų linkme, tardama Morgan ačiū už entuziazmo (kurio stokojo Saulty) kupiną veidą ir malonų, mano supratimu, dar ir kokybišką skambesį.
Komentarai