Alex Turner ir jo gitaros draugas Miles Kane THE LAST SHADOW PUPPETS (LSP) sukūrė 2007 metais. Publika, skanduodavusi ARCTIC MONKEYS (AM) „I Bet You Look Good On The Dancefloor“ – vieną iš greit besikeičiančių šiandienos jaunimo himnų – laukė, kas bus šios indie legendos vokalistui pradėjus naują projektą. Kitaip tariant, LSP dėl žinomumo stengtis nereikėjo.
Sulaukėm debiutinio albumo, kurio pavadinimas nusigręžia nuo intravertiško „Whatever People Say I Am, That‘s What I‘m Not“ į visuomeninį „The Age Of the Understatement“. Visgi derėtų pamiršti AM kūrybą, kurioje pirmu smuiku, kaip ir LSP, griežė Turnerio balsas, ir mėginti žvelgti į naujos grupės albumą be išankstinių nusistatymų…
Įvažiuojame į albumą geriausia jo daina – „The Age Of the Understatement“. Spagetti vesternus primenančios gitarų melodijos, puikus chorinis dainavimas bei visą kūrinį išsilaikanti įtampa nuteikia teigiamai. Beje, kūrinio klipas filmuotas Maskvoje:
Gan įdomūs eksperimentai ritmo atžvilgiu tiesia pliusus albumo link, kaip ir minoriniai, gūdžią atmosferą sukuriantys traškesiai, švilpesiai, ir, galų gale, pačios melodijos. Dainų tekstai… žodis „she“ – čia dažnas, pavadinkime, meilės poezija, nėra tokia banali, kokia galėtų būti.
Į šį albumą žiūrėjau kaip į bendrą teksto ir muzikos košę, t.y. – nekreipk dėmesio į tekstus, klausyk muzikos ir balso variacijų. Ta nenuspėjamai kintanti ritmika, beveik visuose kūriniuose arklio ritmu lekiančios gitaros sukelia minčių, jog grupė prisižiūrėjo daug filmų ar norėtų pratęsti „Once Upon A Time In The West“ garso takelį į 21 amžių. Styginių orkestrą keičia trimitai, chorus – klykiantys vokalas, gitarų nekeičia niekas.
Nereikėtų pamiršti, jog vaikinų muzikoje britiškas indie-rokas gajus, tad beveik kiekvienoje dainoje nori nenori rasi nuspėjamą šabloną, o galvoje sklandys mintis, jog kažkur tai jau girdėjai.
Šiaip ar taip, albumas turi kažką, kas sugeba nustebinti. Galbūt tai, jog indie rokeriai užlipo laipteliu aukščiau, kuria vis įdomiau, kitaip tariant – išauga iš kuksiško sindromo. Nors pirmosios dainos „The Age Of the Understatement“ įtampa išlaikoma ne visame albume, o kai kurios dainos tampa tik skambiomis baladėmis, vaikinai sugeba įdėti į dainas kažką, kas įtraukia. Net ir nieko naujo priedainyje nepasiūlančios dainos „I Don‘t Like You Anymore“ perėjimuose Turner ir Kane sugeba įdomiai sužaisti balsais bei gitarų stygų brūžinimu, kas iškelia dainą į paviršių.
Šaunu, jog THE LAST SHADOW PUPPETS anksti įgytą populiarumą išnaudoja vis kokybiškesniais tikslais, sukūrė bent vieną gabalą, kurio klausysim ir po 5 metų, o ant albumo viršelio uždėjo labai gražią nuotrauką.
Ore vertina 7 iš 10
Komentarai