Antras „Be2gether” buvo ištransliuotas iki maksimumo. Ne tik mūsų tėvai, bet ir seneliai žinojo, kad Norviliškėse kažkas vyks.
Ore į festivalį atvažiavo dar ketvirtadienį nusiteikę statybiniams darbams. Praklaidžioję gerą valandą, radę neveikiantį pasienio postą ir išprotėjusią senolę šnekančia lenkų-baltarusių mišinių galiausiai privažiavome Norviliškes. Kažkur prie Pilies scenos turėjo atsirasti mūsų palapinė transliuojanti „Ore kino įvykį”, kisielių, muziką ir kitą antiedukacinę programą.
Tuščios scenos, saulėlydžio nutviekstos nebylios skambančios skulptūros, konstrukciniai darbai ir naktiniai garso patikrinimai palydėjo mus iki penktadienio ryto.
Penktadienis
Festivalio lankytojai rinktis neskuba, o trečiai partijai įkandin pasileido liūties debesis. Mūsų draugai ATmovement išsikasę purvo sceną, malonėjo paskolinti kastuvą, kurio dėka drenažais apvijome ORE palapinę.
Pirmas koncertas pasibeldęs į mūsų palapinės duris buvo BIX. Gal Samas ir galėtų būti lietuvišku James Murphy, jei BIX padarytų bendrą projektą su Few Nolder. O kol kas šios vasaros koncertų vinis – 10 metų senumo gabalai paliečiantys net tuos, kurie su jais neužaugo. Neabejotina, kad BIX – viena labiausiai Lietuvos publikos palaikomų grupių. Užsiprašę biso, klausytojai gauna dar porą dainų, o mes primindami jaunystę grojame jums tai:
Bix – Saves Neapgausi
Sako Lietuvos trance mylėtojai į „Be2gether” važiavo dėl izraeliečių INFECTED MUSHROOM. Prie scenos staugė ištisa minia. Grėsmingos išvaizdos vokalistas aistringai dirigavo miniai staugiančiai pagal sinchroninį beatą, o gitaristas tuo tarpu pjaustė 80-aisiais kvepiančius gitarinius rifus. Nuo scenos griuvo šviesų fontanas, kartais net tamsoje galėjai išvysti kokios spalvos kaimyno batai. Žmonės džiūgavo ir riaumojo, o ORE žurnalistai į palapinę grįžo nustebusiais veidais.
Karolis tuo tarpu lūkuriavo prie Sienos scenos:
GIRLS AGAINST BOYS vokalistas nusijuokė tardamas: „Looks like it’s going to be quite intimate performance tonight”. Atvykus iš Niujrko į kažkur Rytų Europos glūdumoje esančią Lietuvą, ir radus čia 20 tavo pasirodymo laukiančių klausytojų belieka tik juoktis. Nepaisant to, muzikantas išliko diplomatiškas ir ištarė pakankamai įtikinamus „It’s wonderful to be here”. Dviejų bosinių gitarų skambesys ir šviesos efektai pamažu traukė žmones, ir po kelių dainų, publika pagausėjo bent penkiskart. Aš tuo tarpu sulaukiau „Basstation” ir nuėjau apsižvalgyti kitose scenose. Galutinai įsitikinau, kad „GIRLS AGAINST BOYS” muzika yra monotoniška. Per daug monotoniška, kad galėtum be perstojo klausytis ištisą valandą, net ir matant juos gyvai.”
Tricky prie scenos jau prieš pusvalandį laukė minia. Neabejotinai – pagrindinė šio festivalio žvaigždė. Po ilgos tylos, jis staiga įkūrė brownpunk leiblą ir Išleido „Knowle west boy”, kuriame pasakoja apie savo jaunas dienas Bristolyje. Naujame Tricky garse daugiau gitarų, aiškios roko įtakos, bet lipnūs bosai jo muzikos neapleidžia. Koncerte gabalai patys prie tavęs klijuojasi, rokenrolo drama scenoje užkabina žvilgsnį ant pusnuogio vokalisto, kuris tavo akis tampo it virvę prie jų būtų pririšęs. Dauguma naujo koncertinio repertuaro kūrinių – naujo albumo garsai. Nemažą dalį vokalinių partijų atliko skaidriabalsė mergina.
Jau vėliau Šarūnas Girdėnas neramiai blaškydamasis po ORE palapinę sakė, kad šis ir RHCP koncertas Lenkijoje, Chorozow stadione – geriausi jo gyvenime.
Štai ką apie Tricky koncertą sako mūsų žurnalistė Miglė Bareikytė:
Penktadienį nemažai dienos lijo, tad aplink ORE.lt palapinę iškasėm duobę ir klausėmės muzikos viduje. Didžiosios penktadienio žvaigždės Tricky koncerto metu lietaus nebesimatė, tad klausytojų susirinko nemažai (t.y. baruose žmonių buvo mažiau, nei prie pagrindinės Kelio scenos, kurioje dainavo Tricky). Pasirodymas buvo gana niūrus, nors man patiko instrumentinė dalis. Pats britas dainavo labai mažai, ir vokalo partiją dažnai palaikė šalia dainuojanti mergina. Apie Tricky koncertą daugiau/įdomiau papasakoti galėtų jo fanai, nors atliktas THE CURE “Lovecats” koveris užvežė.
Iškart baigus TRICKY mes metamės link ORE palapinės, ten Romas Zabarauskas jau užsukęs „ORE kino įvykį”. Palapinė pilna žmonių, o šalia (mes prie Pilies scenos) monotonišką electro house kapoti pradeda ETIENNE DE CRECY. Milžiniško kubo centre sėdintis vaikinas su aparatūra įgyvendina dar pasirodymų rūšį, kurioje nematai atlikėjų ir jie gyvai negroja, tačiau mitas apie juos vieną kitą tūkstantį laiko pastatęs ant kojų. Akims malonumas, ne tokia katorga ir kojoms, bet ausys prašosi namo.
Pasirodo, ką tik baigėsi pirmas kino seansas, o mums nespėjus nė apsižiūrėti, ORE palapinę staiga užgrobė Baltic Balkan: Marulis iš Grupės Prostitutės ir Lencas iš buvusios TAI KA?, netrukęs atsiranda ir Namas iš Grupės Prostitutės. Čia ir prasideda košė ir netikėtas reivas.
Baltic Balkan
Balkanų ritmai ir linksmiausi festivalyje didžėjai, štai ir šokiai ant kilimų iki penkių ryto improvizuotame kino teatre.
Šeštadienis
Diena prasidėjo krepšinio sirgalių stūgavimais. Štai tokį vaizdą mes išvydome tik išlindę iš savo palapinės.
Krepšinio varžybos
Rytinė aikštelė buvo tiesiog nusėta žmonėmis, kuriems bespoksant į ekraną juos iš visų pusių pleškino bent keturi fotografai. Sako, iki šiol tai pats didžiausias festivalio koncertas, publikos surinkęs net daugiau nei Tricky.
Aišku, užsisuka visi dušai, net prie keturių išlikusių kranų vyniojasi kilometrinės eilės. Karšta gal +30, o vanduo čia deficitas. Pusės litro geriamo vandens buteliukas kainuoja 4 lt, o žodis „ežeras” tampa beveik burtažodžiu. Žinia, festivaliuose dehidratuojama ne tik dėl karščio ir šokių minioje. Kažkur užkaukia sirenos ir masinio bėgimo akivaizdoje išaiškėja, kad tai – gaisrinė per tvorą pila brangiausią festivalio valiutą – vandenį.
Po festivalį slampinėja ką tik iš ATmovement purvo scenos išnirusios vaikščiojančios statulos. Apskritai, džiugina, kad festivalyje yra ką veikti net jei nesinori koncertų: į porolono vonią šokinėjantys ekstremalai, rampos riedlentininkams, breiko šokėjai, menų akademija, prisukamų žaislų lenktynės, krišnaitų būrys vakarais organizuojantis diskotekas su vokalinėmis „hare Krishna, hare Rama” partijomis ir dar visko, ko net nesugebėtume išvardinti.
Vaikinas ore
ORE palapinėje šiek tiek vėsiau, nei lauke ir ant kilimų iškritę tyso bejėgiai mūsų svečiai. Kažkas dar turi jėgų spalvinti MOYTOY atneštą paveikslą. Tuo tarpu kampe Laura Angelaitė transliuoja atpalaiduojantį tyro ambiento setą.
Apie SKYLĖS koncertą rašo Miglė:
Sugebėjau prisėsti kažkokiam neaiškiam pavėsyje ir paklausyti Aistės Smilgevičiūtės ir SKYLĖS. Kokio skambesio gali trūkti pievų festivaliui, kurio plačiose nuostabi Aistės ir SKYLĖS muzika prikausto ausis ir širdį…
Pirmas mano išgirstas koncertas šiandien – MBWTEYP. Apie šį teatrą kadaise kalbėjome virtualiuose puslapiuose. Trashy įvaizdis, daug povyzos, teatro, ir truputį queer glamūro, o tada – gitaros ir gitaros. Šilto publikos dieniniam koncertui ypač daug. Vietinis kino kritikas Romas Zabarauskas apie šį koncertą atsiliepė:
MBWTEYP patiko, nes visi labai gražūs. Linksma, kad daug kas nesuprato, jog gitara grojo vyras – turbūt dėl to, kad šis buvo įsispraudęs į suknelę. Tik geriau – vieniems jis patiko, kaip vyras, kitiems – kaip moteris; visi buvo sotūs ir laimingi. Bet net ir jų nepalydėjo lietuviškų groupsių minios, juolab kad po koncerto juos saugiai išvežė tamsus autobusiukas.
Tuo tarpu Sienos scenoje antros dienos ramybė. Grupės važiavusios iš Niujorko, Didžiosios Britanijos, Islandijos ir t.t. sulaukia po šimtą lankytojų. Gal todėl, kad festivalinė knygutė apie daugelį jų tyli, o spaudos pranešimuose karaliauja ne CLINIC ar Valgeir Sigurdsson, o FOOLS GARDEN.
Man pritaria ir Miglė, tiesiai iš CLINIC koncerto:
CLINIC muzika buvo gera. Sienos scenoje groję muzikantai sulaukė gana mažai klausytojų, o mes galėjome tik palinguoti galvas, jog Lietuvos indie roko armija tikrai nedidelė. Žmonės šoko, bet daugelis nežinojo, pagal ką. Pitchforkmedia.com išliaupsinti muzikantai buvo tikrai viena geriausių festivalyje pasirodžiusių grupių, deja, ji sulaukė per mažai organizatorių reklamos, lankytojų dėmesio, galiausiai grojo vienoje nuošaliausių festivalio scenų. Muzika trankėsi pagal rokenrolinį ritmą, lūpinės armonikėlės garsai ištirpdavo kažkur ore, vokalisto balsas primindavo, kad jau naktis. CLINIC, kaip klinikos darbuotojai, ant veido dėvėjo baltas apsaugos kaukes, todėl mes negalėjom nustatyti jų amžiaus. Jų dainos priminė tribal (genties?) šokius, į kuriuos įsiterpdavo stiprios gitarų partijos, o mes džiaugėmes, jog Lietuvoje matome tokią grupę. Taigi, patiko mums ir dar porai šimtų, o tūkstančiai rinkosi nostalgiją ir FOOLS GARDEN…
Visiškai aišku, kad šio vakaro žvaigždės bus GROOVE ARMADA. Armija žmonių ant scenos, gilaus balso MC surenka bene visą festivalį, bet vėluoja vos ne 40 minučių. Publika laukdama skanduoja „užpiso”, ne paslaptis, kad kai kurie laukiantieji čia jau 1.5 valandos. Taktinis manevras, kad likusios dvi scenos per didžiuosius koncertus pridusinamos, visiškai pasiteisina. Tiek žmonių prie scenos Lietuvoje dar nebuvau mačiusi. Prasidėjusi muzika nuplauna nerimą: daug garso, puikiai susigroję muzikantai, pritrenkiančio formato vizualizacijos, protarpiais Baltarusijos mišką raižantys žali lazeriai – visiškai rimti šokiai. Pakilimas eina nuo pakilimo, visi staugia. Nuo savarankiško trimito per nugarą vis nubėga malonus šiurpulys ir staiga festivaliui atleidžiu visus organizacinius nesklandumus.
GROOVE ARMADA nubėga nuo scenos, o minia skanduoja „Super stylin”. Pirmas bisas visiškai užima kvapą. Kiekvienam aišku, kad „Super stylin” yra viena didžiausių „pompų” šokių aikštelėje. Aš prarandu antro biso viltį, todėl rami sau slenku link palapinės, bet po 5 minučių Kelio scena vėl užkaukia – prisiprašėt.
Kaip ir minėjau nudusintos scenos pagrindinio koncerto metu tyli. Jei ten atlikėjai vėluoja, tuomet vėluoja ir kitos dvi scenos. Gal ir gerai. Laikas eiti pas Bjork prodiuserį Valgeir Sigurdsson, katras bjauriai dubliuojasi su neseniai gyvai pradėjusiais groti HAPPYENDLESS. Prie pilies scenos, kur ir groja pastarieji buriuojasi tuntas klausytojų. Palaikymas šiltas ir iškeltos rankos nutviekstos prožektorių vilioja nerti tiesiai į vidurį, bet valdausi, nes kažkur tolumoje turėtų būti keletas islandų, turbūt, apytuščiame lauke grojančių keletui klausytojų. Ir tikrai Sigurdssonas ir pora jam padedančių merginų-nykštukių groja vos keliasdešimčiai žmonių, kurie tiesiog sėdi prie scenos. Traškus ambientas (kadaise tokią muziką vadindavo IDM) perkoštas klavišiniais, smuiku ir keista dūda keliauja kažkur tiesiai mano vidun, kur susišaukia su kitais ten apsilankiusiais islandais Amiina, SIGUR ROS, MUM… Pasak Šarūno, „Garsai pančioja klausytojus, guldo juos ant žemės, neša į blizgančių ledynų šalį.“
Akivaizdžiai per mažai garso, o velnio(ar vėjo) neštas bytas iš SOBIESKI palapinės, turbūt, girdisi ne tik man, bet ir geriesiems islandams ant scenos.
Laikas grįžti į ORE palapinę, kurioje laukia šio vakaro siurprizas GAS MASK ir JOHNNY COSMOS. Du metus kartu negroję vaikinai vėl susivienijo, kad pagrotų setą iš vieno patefono ir dviejų CD grotuvų. Tada ir prasidėjo bardakas. Iš kolonėlių ėmė virsti tikrų tikriausiais breaks purvas, kurį vis perskrosdavo ritmingas distortion, traškesiai ir kiti geri dalykai. Mes vis klausinėjome aplinkinių, kodėl tai pirmas kartas kai juos girdime, nes nesustodami šokome iki pat penkių ryto, kai pasirodžiusi mergina paprašė išjungti garsą. Po pasirodymo paklausti, ar daug kolonėlių yra supleškine, vaikinai neslėpė, kad visko buvo.
Sekmadienis
Romas reziumuoja „Ore kino įvykio” žiūrovų reakcijas:
Trumpai tariant, vertingiausi žiūrovai buvo trys pankeliai (nepretenduoju į subkultūrų apibrėžinėjimus, žodį vartoju nostalgiška prasme dvasinei būsenai įvardinti) – tiksliau, vienas jų, kas dešimt sekundžių lydėjęs „Ore kino įvykį“ necenzūriškais susižavėjimo šūksniais, originaliomis įžvalgomis („Triušis šypsosi!“) ir atsipalaidavusiu juoku. Savo draugų noru, šis žiūrovas visgi greit paliko Ore.lt palapinę. Norint ištaisyti šią neteisybę, mano manymu, reiktų programą kada nors pakartoti.”
Miglė reziumuoja vieną koncertą:
Akyse vis dar stovi ir grupės INFECTED MUSHROOM kapotų judesių transan panardintų klausytojų minia. Kažkam grupės muzika kaip „2000-ųjų muzika“, kažkam ji ir patiko…
Man belieka pasakyti, kad festivalis buvo geras. Nepaisant organizacinių nesklandumų, vibracijos sklido teigiamos, vertingi koncertai, draugiški lankytojai, daugybė netikėtų veiklų nuskraidino tris mūsų dienas praeitin netikėtai greit.
Komentarai