Mėnuo Juodaragis 2008

„Keistoka mūsų kariuomenė, be ginklų ir vien tik jaunuomenė“
A.Kaušpėdas, Antis

Vieni į Zarasuose vykusį XI Mėnuo juodaragį važiavo dėl SPIRITUAL FRONT, kiti dėl Andriaus Mamontovo, ar tiesiog alaus pagert draugų paskatinti, bet didžioji MJR publikos dalis vis dėlto važiavo kaip į savanorišką tarnybą. Kerziniai batai, juoda arba “chaki” apranga ir pasiryžimas praleisti 3 dienas gamtos apsupty plazdant Lietuvos vėliavoms, sklandant aitvarams, trypiant žirgams ir nesvarbu ar lyjant lietui, ar šviečiant saulei.

Vykome į Zarasus įvairiomis transporto priemonėmis. Nepaisant oro prognozių ir nemažo atstumo – dviračiais atvažiavusių buvo. Galbūt organizatorių nuolatinis raginimas rinktis ekologiškas transporto priemones ir gerokai pigesni bilietai dviratininkams padarė savo. Buvo siūloma ir autobusu ir traukiniais atvykti, vienintelis nepatogumas tai, kad traukiniai Zarasuose nestoja ir tektų dar 20 km blūdinti lietui lyjant. Visgi dauguma atriedėjo savo geležiniais žirgais, kurių prie įvažiavimo susidarydavo visa virtinė, priversdavusi laukti net gerą valandą. Aš išbandžiau puikų keliavimo būdą, kuris čia irgi buvo aktyviai propaguojamos. Renginio forume specialiai sukurtoje temoje visi siūlėsi arba pavežti arba prašėsi būti pavėžėtais. Toks virtualus tranzavimas, priverčiantis žmones susitikti ir realiame gyvenime. Taigi ir kuras gaunasi pigesnis dalinantis, ir mašinų eilėje nereikia laukti, o gali sau pėdinti pro vartus ir pačių mašinų mažiau, kas labai sveikintina.
Sala, kaip ir praeitais metais, laukė pasiruošusi sutikti MJR armiją ir atlikėjus iš viso pasaulio šiuolaikinės Baltų kultūros pagerbti, vasaros palydėti, pasiklausyti muzikos ir tiesiog pabūti miške, apsuptame vandenų.

Tikri miško broliai, tačiau jų šiemet sugužėjo apie 3,5 tūkstančio ir tai, tiesa pasakius, jautėsi. Tualetai greitai nebeišlaikė MJR atakų ir pradėjo skleisti pralaimėjimo kvapą iš tolo. Juolab kad maisto atsargomis buvo pasirūpinta geriau nei praeitais metais ir be vegetariško „Baltų dramblių“ maisto su Kukurūzo burbuolės logotipu buvo ir mėsytės palapinė, kur valdė jo didenybė Kebabas. Alaus daugelio laimei ir vėlesniam nusivylimui irgi netrūko.

Taigi 3 scenos, paskaitų (ir krepšinio pralaimėjimų) palapinė, amatai, apeigos, filmai ir naktiniai šokiai. Veikti tikrai buvo ką, kaip sako, nors persiplėšk. Kojos dar dabar maudžia nuo nuolatinio migravimo kalnais ir pakalnėm. Daug ko taip ir neteko pamatyt ir išgirst, todėl visų įspūdžiai ir patirtys skirtingos. Draugai susitikę pasakojo vieni kitiems kus buvę ir ką regėję, netgi piršosi išvada kad buvo skirtinguose MJR festivaliuose. Buvo ir dar viena versija, daug ką liudijanti, bet mažiau įtikinanti, kad nuolat lyjant visa Žemė paskendo ir liko tik ši sala su savo gyventojais. O sala tikrai buvo pakylėta. Mane pasitiko graži SKYLĖ, užsvaiginusi daugelį gerbėjų ir skeptiškesnių klausytojų.

http://www.youtube.com/watch?v=S20d8RfdiH8Aistė Smilgevičiūtė

Pušyno scena apsupta ežero ir apšvietėjo Birulio spalvų magijos yra ypatinga vieta puošianti atlikėjus ir pati nuolat gerianti jų pulsacijas. THEODOR BASTARD šį kartą sužavėjo savo moterišku vokalu, įnešančiu grupei švelnaus indiško matriarchato. Karts nuo karto į pasirodymo pabaigą subtilų šydą perverdavo vyriškas riaumojimas vedantis publiką į šėlsmą. Tikras rokenrolas, sujungiantis du ar net daugiau pradų. VILKDUJA kaip visada stiprūs žodžiu ir siautuliu pratęsė rusų BASTARD’ų sukurtą nuotaiką. ŽVAIGŽDUMĖNIJA pasirodymas šiek tiek nusodino salą atgal į jos vietą ir pakreipė mano koordinates šalia esančio laužo link. GIRNŲ GIESMĖS ir DONIS kaip visada klasiškai tobuli liko groti fone (jie tikrai neprapuls), o mane pasiglemžė internacionalinis vokiečių, prancūzų ir visokio plauko gyvenimo turistų laužas. Kaip prašvito pastebėjo ne daugelis, o kalbos kaip Babelyje taip persipynė, kad supratome kad dievo bausmės neišvengsime ir kaip kokie pagonys išsislapstėme po palapines.

Tačiau bausmės išvengti nepavyko ir visą šeštadienį lijo ir kankino vidiniai išgyvenimai. Vėl vakaras, lietus baigėsi ir galima grįžti į mūšio lauką. Ir atgal į magiškąją Pušyno sceną, kur WEJDAS iš scenos papuoštos keliomis vazoninėmis gėlėmis kūrė naktį, kuri tarsi veržėsi iš scenos ir gaubė mus visus žadėdama svaigią puotą. Ir ji buvo galinga, šį kartą jau per abi scenas. Didžioji scena atvėrė naujus horizontus iki kurių reikia paėjėti, todėl atsivežę dviračius arba jais atvažiavę turėjo puikią galimybę kaip kanalus perjunginėti scenas, nes viena nuo kitos jos buvo puikiai izoliuotos medžiais ir kalvomis. OBTEST išbangavo metalinę bendruomenę ir buvo kaip visada šauniai kovingi.

http://www.youtube.com/watch?v=ktZVl0dRT9gObtest

Atgal prie Pušyno scenos (net kerzo kulnas atsiklijavo!) VON THRONSTAHL linksmino savo tribiutais ir bendravimu su publika. Juos tikrai norėtusi pamatyt ir kokiam nors uždarame renginyje, labai jau betarpiški jų coveriniai rifai ir dainos apie “Lituanišką” alų. Ašiūūū jiems! ANDRIUS MAMONTOVAS turbūt buvo pagrindinė diskusijų ir apkalbų tema. Nepaisant to, tokios didelės minios nesutelkė nei vienas atlikėjas. Dižioji scena tapo Didele pulsuojančia minia. Vieningi ir Madingi. Sunkoka perjunkti kanalą iš MJR repertuaro į tą televizinį, tačiau daugeliui tai pavyko visai neblogai. Respect Andriui, kurį visur seka minios. Akies krašteliu pamačiau estus LOITS, tačiau jų nors ir kokybiškas metalinis skambesys mano stygų nepalietė ir grįžau prie Dižiosios SPIRITUAL FRONT garbinimo scenos.

Prisipažinsiu, nors buvo ne vienas, kuris jų laukė labiausiai, jų CD buvo išpirkti per kelias minutes vos tik pasirodę, nieko apie juos nežinojau. Bet tai nesutrukdė šokti ir trypti nuo lengvai pagaunančių ir labai nuoširdžių italų korifėjų dainų. Pasirodymo pabaigos galėtų pavydėti ne viena bet kurios uppergroundo ar undergroundo scena – publika šoko ir dainavo ant scenos, nes taip SPIRITUAL’ai atsipirko, kad juos paleistume be bisų (norėtų…). Kas ten dėjosi… jį bučiavo, dovanojo jam LT vėliavas ir pagalį kažkokį (labai matyt mielą), o jis beveik viską mėtė atgal, netgi ir leliją, kurią prieš pasirodymą gavo dovanų. Kalbėjo tai labai gražiai, sakė, kad mėgsta būti mylimas. Kas nemėgsta, bet ne visi turi galimybę tai pripažinti kelių tūkstančių miniai Lietuvos miške, netgi ir būdami Italijos vyrais. Žavūs, temperamentingi, jautrūs ir dar daug daug epitetų skambėjo ir vyrų ir moterų lūpose.

http://www.youtube.com/watch?v=t1Yw-smal40Spiritual Front

Mėnulis ir žvaigždės po jų pasirodymo švietė taip ryškiai, kad atrodė padegs du didžiulius laužus šalia scenos ir artinosi dar vienas ilgai lauktas stebuklas, kurį net du kartus nesėkmingai buvo bandyta prišaukti ir pagaliau pavyko. Tai SIEBEN. Britų atlikėjas jau metuose ir žavesio kaip ir trūktų, jeigu nesinešiotų su savimi smuiko. Dar keli neįmantrus elektriniai prietaisai ir mes jau turime Žmogų Orkestrą. Žmogus Septynetas. Žmogus, garsą po garso kuriantis smuiku ir balsu, verčiantis juos suktis kilpomis, kurios sugaudo mus visus po vieną ir supina mūsų protą, širdį ir mintis į vieną tinklą ir verčia jaustis vienu prieš vieną SIEBEN’ą. Tai magija. Laužai įsiliepsnojo ir subūrė dar dvi komandas, kurios ugnyje stebėjo pasirodymą, galbūt dėl to atrodė kad klausytojų mažoka, tačiau visi buvo užkerėti, visi spėliojo: kaip taip? o tu žinai, kaip jis TAI daro?! Burtai paėmė viršų ir kiekvienas gavo, ko norėjo: vieni ėjo miegot, kiti toliau meditavo aukštai nešančioje Pušyno scenoje, treti šėlo Slėnio šokių aikštelėje iki pat rytinio krepšinio.

Kitas rytas paženklintas pralaimėjimu tikriausiai daugelį privertė eiti pailsėti, panašiai kaip ir Lietuvos rinktinę. MJR armija visko persisėmė, tačiau liko nenugalėta. Sekmadienio rytas lengvai folkiškas su keliais vasarinės saulės spinduliais ir atsisveikinimo nuotaika.

http://www.youtube.com/watch?v=2EVhVzWCUlUAuli

Su vasara, su MJR, su viskuo kas taip stipriai glostė širdį. Šiukšlių? Jų beveik nebuvo. Tikrai, galima vaikščioti basomis. Kaip visada, gamta čia užima ne paskutinę vietą, ji irgi dalyvauja, daug kas daroma ją įkvepiant ir jos garbei iškvepiant. Nesu nacionalistiškai nusiteikęs, tačiau peršasi paguodžianti mintis, kad jeigu Lietuvos kariuomenė iš ties tokia maža bet tokia stipri savo dvasia, mes kaip tauta tikriausiai dar kurį laiką neprapulsime.