Spartakiada 2008

Istorinė alternatyva Olimpiadai, šiemetinė – antroji – Spartakiada ne vieną įtraukė į rungčių sūkurį. Ne retam rungtys būdavo nukreiptos prieš save patį – kaipgi pramiegosi čia atviliojusios programėlės vinis. O jų buvo daug ir jos visos negailestingai ir nepaliaujamai smigo į gūdžias, šiltas ir daug kam bemieges vasaros naktis.

Antroji Spartakiada vėl įsikurdino visų seniai pamėgtoje Arvydo sodyboje. Scenos, palapinių miestelis ir vigvamai kompaktiškai ir jaukiai išsidėstė miškais ir upe apsuptoje pievoje. Buvo galima rasti: maisto, papuošalų, žaidimų, stalo futbolo/teniso palapinių, draugų, dekoratyvinių kivio dydžio triušių, šunų, ekshibicionistų, dažniausiai draugiškų apsauginių-baikerių ir daug besišypsančių, šėlstančių, miegančių, laukiančių, valgančių ir šį bei tą nuolat gurkšnojančių muzikos ir sporto mylėtojų.

Penktadienis

Atvykstame pavėlavę į deficitinį ARIL BRIKHA setą penktadienio naktį. „Buvo smagu, visi šokom”, – sakė laimingieji, pavyzdingai laiku atvykę į Spartakiadą 2008. Prie didžiosios – SPIRK – scenos visi jau persiorientavę prie naujojo trypčiojimo ritmo moderatoriaus skanduoja „Mariau”, klausydami PAGALVĖS žaismingų ir visai nemiegoti kviečiančių dūžių. Jam belaidant elektrinius, aplink kojas besisukančius ungurius, leidžiamės tekini, kad ir vietoj, purtydami galvas ir rankas, o probėgšmais atgavę matymą nebežinome ar vėpsot į žvaigždes ar į VJ Korb galvą apsukančius, vienas į kitą įtekančius vaizdus. Stengiamės nežiūrėti į šviesos blyksnius. Nepavydėti ant spykerių užsiropštusiems tekilos ambasadoriams, kurie be butelio pasuodavo ir vienetinį festivalyje sombrero. Nespirti kaimynui iš dešinės, kairės, priekio, nugaros…

Atsišokę į valias ir kiek apduję nuo ryškių šviesos blyksnių patraukiame apsiuostinėti – ar tikrai čia būta karšto ir skanaus maisto visą parą!? Iš ties, gal kiek sustingę, bet draugiški veidai siūlo sriubos, selenų pyragėlių, salotų, koldūnų, Chai ar čiobrelių arbatų. Satta bare pilna įvairiausių kokteilių, ir … pam param pam: airiško tamsaus Beamish – tik nepamiršk pavartalioti prieš atidarydamas. Apraminę pilvą, ir belaukdami aušros – juk taip niekad ir nepavykdavę tamsoje pasistatyti palapinės – sakom „NERK” ir per kolonėles aidint perspėjimui: If I live I will kill you, if I die, you will be forgiven, nuo scenos į šviesas šypso ANTANAS GUSTAITIS. Čia šviesu, šilta, ir priėmę iššukį vėl pasileidžiame šokti, šį kart ant stabilumo jausmą iš po kojų galutinai atimančių išsivažinėjusių medinio grindinio „plytelių”.

Jau kiek prakaituotus kūnelius galiausiai išsinešam į ŠOK sceną, kur dar kiek pasipurtę SIMAO d’n’b keptuvėlėj, nusliūkinam į laužais, palapinėm, mašinom ir vis dar besišypsančiais kūneliais nusėtą pievą. Viens du ir pastatėm namus ŠOK scenos pašonėje…

Istorija apie moskvičių

Ryte, nušvitus protui ir saulei, susipakuojam palapinę ir patraukiam, nors atrodytų nelogiška, į laukymę už didžiosios scenos, kur tiek pat nelogiškai apsistojame vieni, išskyrus dar gudresnius kolegas, pasistačiusius savo laikinus namus medinio, į festivalį neintegruoto pastato papėdėj. Mat ŠOK šokdino visą naktį, rytą ir ankstyvą popietę, kol kažkas, matyt, neatėjo grasindami nukirpti laidus.. Ir net tada, rankų nenuleidę drum’n’baseriai parodė ko verti: išgirdęs gandus, kad linksmybės ten visgi „užsirišo”, atvykęs jų kvestionuoti radai ne tuščią palapinę, o į ją įgintą moskvičių, ir pro duris bei bagažinę sklindančias Dr. Alban ir 2 Unlimited dainas. Kaipgi jų nemylėti.

Sportas

Šeštadienį kas tik pajėgė ėmėsi sportuoti. Futbolo aikštelė, neabejotinai, susilaukė daugiausia dėmesio, nors veiksmo netrūko ir nuolat populiarėjančiose stalo futbolo ir stalo teniso palapinėse, tinklinio bei krepšinio aikštelėse bei prie Replique Boutique stendo, kur ant linoleumo trasos vyko prisukamų žaisliukų lenktynės. Dar gi vyko estafetės – ar kam iš jūsų pavyko atsikelti prieš registracijos pabaigą? Mes pradedame nuo stalo teniso – didžiai nuostabai ryte stalas prieinamas, kaip ir raketės (dvi kurių fanierinės), ir oponentai blaiviais veidais negaili šypsenų prieš parodydami savo pranašumą. Nenustebome juos ten radę ir 2-ą nakties, šį kart teisėjų užvadintus „Šiaip Sau”, nors ir toliau sėkmingai dalijančius šypsenas ir renkančius pergalingus taškus. Futbole nenugalimi pasirodė mėlynų marškinėlių – Stereo 45 – komanda, finale ištraukusi pergalę prieš juoduosius Pasaka iš Rūsio, nors finale sužaidė lygiu 3:3 rezultatu prieš daugiausiai sirgalių sugeneravusias ir smūgių į vartus pagavusias Sužadėtines.

Muzikinis šeštadienis

Prakaitą prausėme Neryje, o kas nepatingėjo nuvyko ir prie mistinio, kažkur kaimynystėje tvyksančio ežero. Ir taip atėjo vakaras. Didžiojoje scenoje nakties laukimą akomponavo ir atgal prie scenos nuo įvairiausio sporto atsigavinėjančius festivalio lankytojus viliojo GVIDO ir MANTO T. (Partyzanai) electro šėlsmas. Juos pakeitęs FEW NOLDER čiupo reikalą į rankas aikštėn paleidęs visišką kozirį – Ini Kamoze – Here comes the Hotstepper ir štai visi metam rankas į viršų arba kimbam kaimynams į kaklus ir šokinėjom aukštyn žemyn: mes pasiruošę! Kur buvęs kur nebuvęs, beveik lygiai tuo metu, kaip buvo žadėta, pultą perima NATHAN FAKE. Kas galėjo pagalvoti, kad jis atrodo visai kaip tavo buto draugas. Kaip ten bebūtų, nors jau šąla, ir per žvaigždes paslėpusius debesis jau protarpiais sunkiasi lengvi lietaus lašai, jis jau čia, o mes dar nemiegam! Ir nemiegosim dar valandą, klausydami jo techy varpo gaudesių, ir net nebūtinai pajėgsim šokti, tik vėpsosim į ekranus ir jo garbanotą ševeliūrą. Atgavę judėjimo dovaną einam sušilti į NERK sceną, ten, kai tuo metu lauke trinksi minimal, groja hausiuką ir šilta. Šį kart ten PETE HERBERT: gera, šokam, bet šiluma pamažu sunkiasi į kojas, kurios rodos pačios nuveda į lauko pakraštyje pastatytą palapinę…

Juk ir taip turėjo būti aišku, prieš Spartakiadą vertėjo gerai išsimiegoti.

Foto: Artūras Morozovas