„Opus 3“ antrasis gimtadienis „Havana Social Club“ praėjo lipniai. Buvo karšta, buvo pirtis, buvo daug daug ko: atlikėjų, stebėtojų, šokančių, prakaituojančių, bimbinėjančių… Tik perkaitusių nuo stipresniųjų gėrimų nesimatė. Todėl vakarėlis ritosi kultūringa linkme.
Dar prieš vienuoliktą prie naujojo kubietiško Vilniaus klubo durų rikiavosi solidi eilutė. Tačiau viskas tvarkingai – jokių stumdynių/grūstynių/peštynių. O ir kam to kelti nebuvo: „Opus 3” svečiais daugiausia buvo šaunūs (ne pernelyg?) miesto stileivos, nepiktybiniai ir neradikalai. Vis tik patekti į vidų norėjosi greičiau, pinigus renkančiam berniukui teko skubėti. Nors jis ir buvo kiek sumišęs, bet panikuojanti mina nenorėjo palikti jo veido.
Mes viduj ir pirmu reisu šaunam į viršų, „Vakaro fantazijų“ salę. Mat ten puota – užkandžiai ir gėrimai, Opus 3 vaišina savo brangiausius svečius, Užkuraitis atkemša butelį šampano, čiauška balsai. Malonūs, ramūs ritmai užlieja kambarį.
Pakrutėkim? Pasišypsokim, „Opus 3” salėje skiemenis kapoja, gilų ritmą muša VERSLO RIZIKOS REZERVAS. Smagus, juokingas, žavus ir ritmingas pasirodymas. Vėliau ten pat groja FREEKS ON FLOOR. Kiek patrypus paskausta ausis – kažkaip per daug rėkia. Gal tik man.
„Beato“ salėj minimal electro tuo tarpu sutraukia gausų būrį svečių. MONKEY BROTHERS, kaip visad, duoda live ir gana smagiai. Pakilimai, nusileidimai, žemi dažniai.
Tačiau kilimų-kilimų-kilimų meistras yra Benua. Pasirodęs su Pupa, kartkartėmis verčia salę riaumoti. O kitais sykiais dūlinti pašniukštinėti kitur – monotonija spiria žmones bėgti.
O „Opus 3” aikštelė po truputį virsta sauna. Lyg feniksai iš pelenų išnirę BIX net man, neaugusiai taip ištikimai kartu su jų gitarų riksmu, atvirais tekstais ir smagiais ritmais, palieka įspūdį. Jie tikrai dar gyvuoja, jų muzika taip pat, ir BIX turi savo gerbėjų būrį. Labai lengvai besiplečiantį.
Ko tikrai laukiau, tai JAZZU. Seksualiai žemu balsu, lėtais judesiais, ryškiomis akim ir mažyčiu sijonu. Charizmatiška mergina, jos dainos turi virpesio, tai elektronika ir improvizacija. Saldžiai, bet skaniai. Gal ne taip, kaip Sattoj Outside duetu (vyriško ir moteriško balsų sąjunga juk pavergia publikas), bet vis tiek.
Paskutinis pasirodymas, kurį mano nuilsęs, sukaitęs, bet nešokti nemėgstantis kūnas matė, buvo TWNKL. INCULTO klubinis projektas kiek vėlavo, tad kompensacijai Jurgis pradėjo su „Over and Over“. Skambėjo smagiau nei originalas. Kiti kūriniai (gal ne visi, bet) ir turėjo po gerą vinuką. Vakaro pabaigai, kaip sykis, tiko.
Nepykit, mielieji Manfredai ir Džiugai, jūsų jau nesulaukiau. Tačiau visko man užteko. Na, gal kiek ORO buvo mažoka: tiek viduj, tiek lauke. Tačiau didelė koncentracija juk smagiau už mažą.
Komentarai