Rudens sezonas lietuviškoje dubstep scenoje prasideda rimtais ketinimais. Markas Splinteris pristato naują renginių ciklą „Livestep”, kuris turėtų pasižymėti ypatingai kokybišku garsu – būtent tai, ko reikia tikram pakilimui klausantis tokios muzikos.
Pirmasis renginys – jau šį penktadienį (rugsėjo 19 d.) Vilniaus „Havana Social Club” klube, kur beveik gyvai technodub stiliumi šokdins ir Metaphi iš Notingemo. Ta proga – išskirtinis interviu su svečiu apie grojimą gyvai, štampuotą muziką bei Notingemo muzikinę sceną.
Paaiškink iš kur atsirado tavo manija aukso pjūviui (phi=1.61803399…)
Manau, jog tiesiog nuostabu, kiek dalykų gamtoje yra susiję su šiuo skaičiumi: nuo gyvūnų ir žmonių proporcijų, sraigių kiautų, spiralinių galaktikų iki pat atomų elgsenos. Esu įsitikinęs, jog mokslas turėtų daugiau dėmesio skirti šiai konstantai, nes tada paaiškėtų gerokai daugiau dalykų apie gyvenimą ir visatą. Nėra esminės religijos, kuria galėčiau sekti, tačiau tikiu tuo, ką matau ir ką esu patyręs. Jei yra arba kažkada buvo Dievas, kuris viską sukūrė, greičiausiai Fi buvo jo architektūrinis įrankis.
Paaiškink kokią techniką naudoji grodamas gyvai ir kodėl pasirinkai tokią kombinaciją…
Paprastai naudoju laptopą sujungtą su „MicroKorg” (kad analoginė bosinė linija skambėtų pikčiau) ir senu „Korg ER-1″ ritmo sintezatoriumi (visokiems kitiems garsams bei žemiems). Viskas sujungta per MIDI pultą, kad galėčiau reguliuoti savo laptopu. Tokią techniką naudoju, nes yra būtent ko man reikia: semplai „užtaisyti” kompiuteryje, o bosas ir kiti garsai padaromi naudojant sintezatorius.
Kartais aš taip pat pasikinkau savo lenktą „Yamaha DD6″, kad išgauti industrinio skambesio betvarkę. Tačiau šiuo metu tas aparatas numiręs, nes greičiausiai šiek tiek persistengiau lituodamas.
Paaiškink, kodėl tu myli du dalykus, kuriuos myli…
Mėgstu teisingus žmones ir kūrybingą kultūrą. Man gaila, kai žmonės užstringa savo keliuose ir negali mėgautis kuo anksčiau nesimėgavo. Pasaulis nuolat keičiasi, todėl kiekvienas turėtų leisti savo nuomonėms ir idėjoms keistis kartu – tikėkimės tik į gerą. Menas man nuolat buvo saviraiškos būdas – be jo aš kalbėčiau tik pusbalsiu. Jei nebūčiau atradęs meilės muzikos kūrybai, dabar dirbčiau prie dailės ir skulptūros. Galbūt vieną dieną sugrįšiu prie viso to, jei rasiu laiko. Nemėgstu žiūrėti į tuščią sieną arba į kokį savivaldybės pasamdytą darbuotoją valantį graffiti. Žinau, jog tai jo darbas, tačiau valdžia galėtų išleisti tuos pinigus remiant menininkus ir organizuojant dirbtuves tiems, kurie save išreiškia purkšdami dažus.
Jei būtum liūtas, ką ėstum?
Suėsčiau pop muzikos prodiuserius ir dainų kūrėjus, nes man jau atsibodo štampuota muzika į kurios reklamą sukišta per daug pinigų. Juokinga, kai sako, jog kažkam patinka Usher. Ar jie iš tiesų tai mėgsta? Ar tiesiog klausosi, nes žiniasklaida sako, jog jis skamba “kietai”? (haha) Čia mano požiūris ribotas, nors gal ir aš turėčiau pamėgti Usherio arba Chriso Browno ramius automatiškai suderintus vibrato balsus… Ne.
Kaip atrodo muzikinė scena Notingeme – tokiame mažame mieste kaip ir Vilnius?
Manau, jog Notingemas yra visiškai jėga. Naktinis gyvenimas šiame mieste gali būti nuostabus teisingose vietose. Mano mėgstamiausi klubai ir barai – BluPrint, Stealth (kai groja teisingi žmonės), Moog ir Loggerheads pabas (dėl akustinės muzikos bei fanko ir soul vakarėlių). Žmonės Notingeme dažniausiai yra draugiški, tačiau kartais ir uždari. Tačiau tai, mano manymu, priklauso nuo situacijos. Dubstep scena Notingeme yra kokybiška, bet kartais šiek tiek „apipūsta” kai tokie bičai kaip Geiom, Brackles ir Shortstuff (Berkane Sol) susikoncentruoja į melsvą stepo skambesį. Štai Ash Burner (For The Win), Cookie Monsta ir Breath Beats varo kiečiau ir nešvariau – čia tinka žymeklis „kenkia mano ausimas” (haha). Jie tai daro agresyviai ir labiau savim pasitikėdami – kažkas panašaus į Rusko stilių.
Nesulaukiu kol galėsiu apsilankyti Vilniuje – niekada nesu buvęs taip toli į rytus, kaip Lietuvoje. Esu įsitikinęs, jog man patiks – nesvarbu, ar ten taip pat ar visiškai kitaip nei Notingeme!
Kur ir su kuo norėtum pagroti?
Mano svajonė – sugroti kiekviename didesniame pasaulio mieste. Mėgstu keliauti, o didžėjavimas yra tam pats tinkamiausias būdas. Norėčiau sugroti kartu su Richard D James arba Squarepusher kada nors, nes jie – mano herojai ir jų muzika mane pastūmėjo į triukšmų kūrybą. Anksčiau buvau mažas „pankrokeris” iki kol atradau elektroninę muziką! Taip pat norėčiau pagroti šalia kokių didelių techno arba dubstep didžėjų, kad įsijausti į sceną iš jų kampo. Aš labai laimingas, kai tenka groti tarp panašaus mąstymo žmonių, teigiamai priimu įtaką, kurią gaunu iš jų. Manau, tai padeda muzikinės scenos vystymuisi.
Kokios muzikos negali pakęsti?
Štampuotos pop muzikos. Nekenčiu visko, kas sukurta vien tam, kad parduoti įrašus. Tokiu atveju viskas vienoda ir atlikėjai (aktoriai) net nebando išmokti groti savo instrumentais arba dainuoti į taktą. Reikėtų uždrausti įrašų studijose automatinį vokalo suderinamumą, o tokioje veikloje dalyvaujantys muzikantai turėtų daugiau groti gyvuose pasirodymuose ar koncertuose. Taip žiniasklaidoje atsirastų vietos tikriems talentams, kur jiems ir vieta. Visi žino, jog tai netikra ir sumontuota – tad kodėl žmonės palaiko šį verslą? Muzika – kaip menas, mokslas arba matematika… Ji nuolat vystosi ir čia visada galima pasiekti daug naujų dalykų. Reikia nemažai pastangų, kad sukurti naujus muzikos stilius. Tiesiog nuostabu, kaip toli muzika pažengė nuo Mocarto laikų.
Su kokiu labiausiai erzinančiu požiūriu į muziką teko tau susidurti?
Vienintelis dalykas iš tiesų, kuris ne tiek erzina, kiek juokina yra tai, jog senesni žmonės skundžiasi žemais, haha! Pilnai suprantu, kodėl taip yra, nes jų laikais garso aparatūra būdavo primityvi ir atkurdavo mažiau žemų. Žemi yra gerai sielai. Pirmykštės gentys greičiausiai garbintų dubstepą sprogdinančias ir virpinančias garso sistemas, jei jas nusiųstume į jų laikus.
Komentarai