Sunku ir suskaičiuoti kiek kartų „Siemens“ arena buvo susilaukusi necenzūrinių epitetų dėl koncertų garso kokybės, tačiau tai neatbaidė bendrovės „Seven Live“ noro ten suorganizuoti dar vieną grandiozinį šou, šįkart su kylančiomis amerikiečių žvaigždutėmis WE ARE SCIENTISTS ir jau 28-erius metus grojančiais, vienais alternatyvaus roko pradininkų R.E.M.
Tuo visų pirma galėjo džiaugtis Lietuvos indie roko gerbėjai, kurie praktiškai neturi galimybių gimtinėje pamatyti bent kiek žinomesnių šio stiliaus atstovų. Niujorkiečiai WE ARE SCIENTISTS, nors ir nėra ypač populiarūs, priklauso tai pačiai scenai, kaip ir visų minimi ARCTIC MONKEYS ar THE WOMBATS, vilki tokius pačius aptemptus džinsus ir taip pačiai jaunatviškai atrodo scenoje. Nors jie tebuvo apšildanti grupė, atiduoti 130 lt vien dėl 40 minučių jų pasirodymo nebūtų buvęs pats kvailiausias sprendimas. WE ARE SCIENTISTS vaikinai iš širdies sugrojo visą savo setlist ir atsisveikino pavergę mergaičių širdis bei parodę tautiečiams kaip reikia išlieti savo energiją muzikoje. Kita vertus, didelis klausimas ar būtent to reikėjo apšildant R.E.M. Kaip žinia, daugelis pastarųjų gerbėjų yra jau vidutinio amžiaus krizę išgyvenantys žmonės, tad jiems WE ARE SCIENTISTS pasirodymas, ypač taip prastai įgarsintas (garso buvo tiesiog PER DAUG), suteikė dar daugiau peno skųstis, jog „naujasis rokas yra miręs“ ir pan.
Mokslininkams palikus sceną laukė trisdešimties minučių pertrauka, kurios metu „Siemens“ areną galutinai okupavo apie 6000 klausytojų. Scenoje tuo tarpu buvo ruošiama mini dinozauriukų dekoracija ir derinamas dviženklis skaičius gitarų. Galiausiai Michael Stipe kompanija žengė į sceną ir surengė čia tikrą šventę, kuri truko bene iki pat vidurnakčio. Lietuvai R.E.M. nusprendė parodyti triukšmingąją savo muzikos pusę, tik retkarčiais paįvairindami ją grupei įprastesnėmis lyrinėmis baladėmis. Vargu ar publikoje atsirado bent vienas, kurį tai nuvylė.
Keistas faktas: nors koncertas Vilniuje buvo viena iš naujausio R.E.M. albumo „Accelerate“ pristatymo dalių, pastarajam įrašui grupė skyrė vos šešis iš net 27-ių (!!!) tą vakarą atliktų kūrinių. Visa kita – senesnių R.E.M. albumų asortimentas, tarp kurių buvo tokie laiko patikrinti įrašai, kaip 1985-aisiais išleisto „Fables of the Reconstruction“ singlas „Driver 8“ ar 1987-ųjų „Disturbance at the Heron House“. Iš viso R.E.M. atliko dainas iš aštuonių skirtingų studijinių albumų – įdomu ar bent dešimtadalis susirinkusiųjų buvo su jais visas susipažinę.
Pats kūrinių atlikimas vertas atskirų pagyrų. R.E.M. nebuvo vieni tų, kurie atvyko-sugrojo-išvyko-užmiršo. Vokalistas Michael Stipe šėlo scenoje provokuojančiai judindamas savo penktą dešimtmetį sulauksiantį kūną arba nusileisdamas pas pirmųjų eilių žiūrovus ir dainuodamas kartu su jais. Kiti grupės nariai dovanojo publikai šypsenas ir, nepaisydami niekur nedingusių įgarsinimo problemų, profesionaliai sugrojo kiekvieną kūrinį.
Apskritai sunku rasti kitą tokias draugiškas emocijas teikiančią grupę, kokia yra R.E.M. „Siemens“ arenos lankytojai tą vakarą galėjo pajusti jas visa savo esybe, ypač encore dalies metu: tokio gero biso Vilnius šįmet turbūt dar nebuvo matęs. Pailsėję užkulisiuose vos kelias minutes, grupės nariai grįžo su smagiausiu „Accelerate“ singlu „Supernatural Superserious“. Vėliau – masinis šurmulys gitaristui Peteriui paėmus į rankas mandoliną: Dabar bus „Losing My Religion“! Būtent! Turbūt laukiamiausia to vakaro daina daina nuskambėjo nepriekaištingai. Nors pačiam Peteriui jos grojimas jau nebeteikia didžiulio malonumo: „If you added up the amount of time I have played mandolin in my life, it might be 50 hours, and 49 hours that would be playing „Losing My Religinion“ on stage.“, paprastam mirtingajam muzikos mylėtojui populiariausio R.E.M. hito išgirdimas gyvai yra ilgai neužmirštamas įvykis. Po jo – siurprizas. Prie pagrindinio mikrofono stoja gitaristas Mike‘as Mills‘as ir sudainuoja ironišką savo nelaimingos mokyklos meilės istoriją „Rockville“. Galiausiai – jau Stipe‘o atliekama „It’s the End of the World as We Know It (And I Feel Fine)“ (citata iš oficialaus R.E.M. turo tinklalapio: „Wow I don’t think I’ve ever heard so many people scream that they feel “fine”) ir finalinė „Man on the Moon“. Minia išlydėjo vakaro herojus su didžiuliais plojimais ir viltimis darkart pamatyti juos čia.
Atsigavus po euforijos ir vertinant koncertą objektyviai vis tiek niekaip nepavyksta išvengti pagiriamųjų žodžių. Tai buvo netgi džiaugsmo šventė, kurios metu tarsi išnyko riba tarp muzikantų scenoje ir minios „Siemens“ arenos lankytojų. Ir jei WE ARE SCIENTISTS kam nors pasirodė nepriimtini, R.E.M. abejingų palikti negalėjo. Puikus amerikietiško roko vakaras, norim jų daugiau.
Komentarai