Apie šį barzdotą islandą pirmą kartą išgirdau festivalio „Be2gether“ metu. Jis grojo pačioje mažiausioje scenoje, pasislėpęs už stalo ir palinkęs prie laptopo, karts nuo karto pakeldamas galvą ir sužaibuodamas ryškiai mėlynomis akimis. Šalta islandiška elektronika pančiojo klausytojus ir guldė ant drėgnos vasariškos žolės, kartais atklystantys garsai nuo didžiosios scenos atrodydavo tokie lengvabūdiški palyginus su šalčiu dvelkiančia islandiška elektronika.
Debiutinį albumą „Ekvilibrium“ Valgeiras išleido dar prieš metus, tačiau tik dabar jis pateko į ORE letenas. Būdami neabejingi originaliai mažosios salos muzikai, jaučiame pareigą apžvelgti šį garsiojo prodiuserio debiutinį albumą.
Kelionė po Islandijos kalnų pievas pradeda kapoti „A Symetry“ traškesiai. Keli garsai electro, žiupsnis minimal, dar šiek tiek varpelių… Lengva pasiklysti tarp garsų, ypač kai fone pasigirsta šiurkštus, apie meilę postringaujantis balsas. Tikriausiai jis vienintelis, netašytas ir grubus, nedera prie Björk (tikėjausi išvengti šio žodžio nepaisant to, kad Valgeiras prisidėjo prie kelių jos albumų kūrimo) stiliaus arfų ir krištolo skaidrumo pianino garsų..
„Ekvilibrium“ sudaro 10 kūrinių, keistas sutapimas, bet albumo kulminacija yra tiksliai per vidurį: kompozicija „After Four“, nuskambėjusi ir OreCast serijoje. Vandenyno ošimą primenanti daina įspėja, kad pusė albumo jau praėjo, liko tik dvidešimt minučių, po kurių reikės atsimerkti ir grįžti į varvantį lietuvišką rudenį.
Gerai, kad albumas trunka tik 50 minučių. Į galą muzika darosi kiek nuobodi, lėtos melodijos ir tie patys skambantys varpeliai palengva ima nusibosti, nes niekur neveda išskyrus pabaigą, Nors reikia pripažinti, kad albumas įrašytas išties labai kokybiškai ir kas svarbiausia – su polėkiu.
Kai už lango pradės trankytis pikti žaibai, o po skardines kaimynų palanges trumpomis kojomis bėgios lietus, įsijunkite Valgeir Sigurdsson. Net nepajusite kaip per sieną nusidrieks blizgantis šerkšno voratinklis.
ORE vertina: 9 iš 10
Komentarai