Pirmas dalykas, kurį šį kartą pastebėjau jau kiemelyje prie „Musės“ – tai šiek tiek vyresnė publika, nei įprasta šitam klube-bariuke. Jau mažai girdėt klegesio apie plotus ir tėvus, dabar daugiausia aptarinėjami šizofreniški nuomojamų butų savininkai ir darbdaviai. Čia jau tikriausiai VERSLO RIZIKOS REZERVO kontingentas, bet o kur jaunuoliai, turėsiantys šokinėti per THE TIGER CUBES electro/indie ir tie visi kiti, kurie gale chillins pagal tuos regio didžėjus?
Punktualiai atėjus 21 h, teko dar valandėlę palaukt pradžios, kol VRR aktyviai tikrino aparatūrą. Tada man atėjo tokia mintis: kuo ilgiau (aišku, proto ribose!) grupė soundcheckina, tuo jai turėtų būt mokamas didesnis honoraras. Žmonės, sumokėję už įėjimą, vargu ar išeis, jeigų jų laukiami atlikėjai šiek tiek vėluos, užtat kiek prisipirks gėrimų iš neturėjimo ką veikti! Kaip vizualinis fonas be garso buvo įjungta „Duokim Garo!” – nelabai subtili ironija, nes juoktis iš šitos laidos jau primena gulinčio spardymą.
Bet pagaliau užuolaida į salę yra atitraukiama ir VERSLO RIZIKOS REZERVAS pradeda. Pati grupė jau nuo gūdžių „Geležinio kablio“ laikų ką džiugina (genialu – geriausia diskoteka!), o ką ir piktina (nesąmonė! saviveikla! absurdas!). VRR grojo ir G&G Sindikato keliais pasukęs Kastetas, ir pastaruoju metu išvilktas į viešumą talentingas jaunas scenaristas-režisierius Saulius Drunga. Bet sudėtis po truputį keitėsi ir iš populiarios jaunimo grupės originalios sudėties išliko tik Stavaris. Šį kartą į sieną nusisukęs gitara grojo Misiūnas (kurį bent jau aš paskutinį kart mačiau su trumpam atsikūrusia grupe ZIMA), o sintezatorium – daili blondinė. Neaišku, ar tai publika įtakojo grupę, ar grupė publiką, bet VRR sugrojo ganėtinai greitai ir be ypatingų emocijų, o klausytojai elgėsi, sakyčiau, nusikalstamai – vieni ramstė sienas, bet dauguma buvo sutūpę ant grindų ir atrodė, kad klausosi kokios Orlovos ar kitų bardų. Rezervas daugiausia grojo naujesnes dainas, netgi debiutavo naują gabaliuką „Anarchija Žirmūnuose“ (atrodo, dabar kuriamo to paties pavadinimo filmo tematika), nors įterpė ir savo seną gerą hituką „Miręs Technomuzikos Gerbėjas“.
Toliau groja THE TIGER CUBES., kurių sudėtyje yra du Sašos, Ilia ir Katya, groja indie/electro ir pristatomi kaip „kylanti rusų indie viltis“ – iš Sankt Peterburgo. Arba VRR taip gerai apšildė, arba visi suprato, kad tai jau TA grupė, kurios pavadinimas parašytas viršum scenos kabančiam plakate – niekas jau klipatiškai nebegulinėjo ant grindų, visi laukė THE TIGER CUBES bent jau stovėdami. Jiems pradėjus beliko tik gailėtis, kad nieko panašaus – bent energijos ir draivo atžvilgiu – Lietuvoj neturim ir, panašu, kad neturėsim dar ilgai. Nors patys atrodė gana santūriai (monochromatinė apranga!) ir neatlikinėjo per daug scenos triukų, bet publiką užvežė visai neblogai. Šoko, kiek mačiau, visa salė, o aktyviausiai – vaikinai priekyje, ir neaišku, ar jie buvo vietiniai entuziastai, ar etatinė palaikymo grupė. Vertinčiau THE TIGER CUBES 8 iš 10, jie buvo labai užvedantys ir geri, o po tokio pasišokimo jau niekas nieko nebenorėjo.
Gaila, bet didžėjam RADJAI ir PAULIUI, kurie grojo ska/gipsy/punkworld/reggae&roll auditorijos nelabai liko, nes po TIGER CUBES net chill‘ui nebeužteko jėgų. Tada jau susiruošėm eiti, nes ką jau čia, visas linksmybes reikia kažkada pabaigt. Ir nors nepastebėjau svarbiausio – ar didžėjai grojo iš vinilų, ar visgi iš kompaktų – išeidama užmačiau dar likusių paskutinių, jau užsimerkusių, šokių salės linguotojų.
Komentarai