Jie padėjo Barakui Obamai ateiti į valdžią, o dabar kėsinasi pakeisti požiūrį į darbą. Don Tapscott (verslo ekspertas iš Kandados) „The Guardian” puslapiuose gilinasi, kodėl mums tai turėtų rūpėti.
Visai neseniai talentingas darbuotojas, kurį pasamdžiau prieš pusę metų, atėjo į mano kabinetą, mandagiai uždarė duris ir reikliai pažvelgė į akis. Nuskambėjo klausimas: „Ką turėčiau padaryti, kad tapčiau vykdančiąja direktore?“ Pasitelkiau visą man dar likusią savitvardą, kad nepasakyčiau savo nuomonės, kuri buvo tokia: „Jau greičiau mane pagrobs ateiviai, nei tapsi vykdančiąja direktore.“
Tik kiek vėliau supratau, kad ši jauna moteris yra puikus naujosios kartos pavyzdys. Kartos, kuriai dabar apie 20 metų, jie neseniai įsiliejo į darbo rinką ir seno kirpimo darbdaviams metė net kelis iššūkius: kaip dirbti ir kaip darbą taikyti prie jaunosios kartos gyvenimo.
Iš pirmo žvilgsnio tai primena kartų konfliktą. Bet taip nėra. Muzika ar menas ne tie dalykai, dėl kurių nesutartų tėvas su dvidešimtmečiu sūnumi. Iš tikrųjų tai konfliktas dėl darbo atlikimo būdo, ar kitaip how work should work.
Aš palaikau vaikų pusę. Juos vadinu „interneto karta“, todėl kad jie pirmieji užaugę skaitmeniniame pasaulyje. Internetas ir visi su juo susiję dalykai suteikė jiems galią (o gal ir privilegiją) mąstyti ir veikti kolektyviai, turėti bendrą pasąmonę online. Turime kelis labai akivaizdžius naujosios kartos galios pavyzdžius. Tai Barako Obamos pergalė, kuri buvo pasiekta dėka socialinių tinklų internete. Jie pakeitė politinių žaidimų taisykles, o dabar ima į nagą darbo kultūrą. Kol kas tai skamba kaip didelė naujovė, tačiau, esu tikras, kad būtent taip mes dirbsime 21-jame amžiuje.
Jie ateina į darbo rinką su savo požiūriu, kurio nenori keisti. Pavyzdžiui 7 iš 10 naujosios kartos atstovų nori turėti galimybę rinktis, kur ir kada dirbti. Tuo tarpu tik 4 iš 10 senosios kartos atstovų pageidavo tokios galimybės.
Interneto kartos atstovai kartu yra ir reiklūs darbuotojai. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis, 60% naujosios kartos atstovų per dieną nori bent vieno pokalbio su vadovu, o 35% nori daugiau nei vieno pokalbio. Tai labai erzinanti savybė. Kai tik pradėjau dirbti, gaudavau metinę savo veiklos apžvalgą. Interneto kartos atstovai nori ją gauti kasdien, vis pagaunu save galvojant: „Argi mes to neaptarėme prieš savaitę? Tau puikiai sekasi!“
Kitas svarbus dalykas – jaunieji darbuotojai yra lojalūs ne kokiai nors kompanijai, o savo karjerai. Remiantis Kanadoje atliktais 18-24 metų amžiaus jaunimo tyrimais, iki 27 metų kiekvienas jų bus pakeitęs ne mažiau kaip 5 darbo vietas. Ar tai reiškia, kad interneto karta nebenori sunkiai dirbti? Mūsų tyrimas rodo, kad jie per savo karjerą norėtų dirbti tik 2 darbdaviams, deja, ilgiau kaip 2 metus tame pačiame darbe jie neištveria.
Kodėl jie nuolat keičia darbo vietas? Pažiūrėkime į tai naujosios kartos akimis. Jie atvyksta į darbo vietą įmonėje užuot likę namuose ir prie organizacijos darbo gerinimo prisidėję internetinių programų pagalba. Juos šokiruoja tai, kad organizacijoje naudojamos technologinės darbo priemonės būna dar primityvesnės už tas, kurias jie naudojo dar būdami mokyklos suole. Organizacija kažkodėl vis dar galvoja, kad interneto esmė yra nuobodžių tinklapių pristatymo vieta, nei web 2.0 bendradarbiavimo platforma. Tuomet organizacija uždraudžia darbo metu naudotis Facebook ir kitais socialiniais tinklais, nes mano, kad darbuotojai užuot siuntinėję vieni kitiems neaiškaus turinio žinutes turėtų dirbti. Pati to nežinodama, organizacija užkertą kelią ne laiko švaistymui, o ištisam procesui, kurio rezultatas yra intelektualinės vertybės. Kai taip nutinka, naujosios kartos atstovai pradeda ieškoti naujo darbo. Iš tiesų protinga ir lanksti organizacija naujosios kartos sugebėjimą dirbti online išnaudotų savoms reikmėms. Nė kiek nenustebčiau sužinojęs, kad darbas online yra žymiai produktyvesnis nei senamadiškasis offline.
Mano manymu, tai nėra vien su technologijomis susijusi problema. Daug įmonių vis dar užstrigusios neproduktyvios hierarchijos būsenoje, kai darbuotojai dalinami į valdomus ir valdančius. Dauguma daugiau nei 40 metų sulaukusių specialistų pritaria tokiai tvarkai. Jos esmė – vertikalus kilimas aukštyn, kuris pasireiškia didėjančiu kiekiu žmonių, kuriuos gali gainioti savo nuožiūra.
Naujosios kartos svajonių darbas atrodo kiek kitaip. Jie nori darbo su dideliais iššūkiais, bet tai dar nereiškia, kad nori prisiimti atsakomybę organizacijos atžvilgiu. Trumpai tariant, jie kartu su puikių specialistų komanda norėtų spręsti kokią nors neišsprendžiamą problemą.
Naujajai kartai patinka dirbti komandoje. Tai – internetiniu bendruomenių pasekmė. Jie nenori siuntinėti tarnų atlikti tam tikras užduotis, juk daug smagiau kartu su visais, pasidalinant užduotis siekti tikslo ir kartu tobulėti.
Apie tai, kas yra „smagu” darbo metu naujoji karta turi savo nuomonę. Senajai laikas buvo padalintas: metas dirbti, metas linksmintis. Naujajai kartai ir darbo, ir linksmybių laikas sutampa. Keista, bet net iš kūno kalbos galiu pasakyti, kad dauguma vadovų šito nesupranta. Dirbi dirbi dirbi, o linksmintis eini namo. Dirbi dirbi dirbi, o laiką savo malonumui leidi išėjęs į pensiją. Tai – senamadiškas požiūris.
Dabar du iš trijų naujosios kartos atstovų tvirtina, kad „Darbas ir geras laiko leidimas gali ir turi būti tas pats.“ Tai nereiškia, kad vietoj darbo jie visą dieną nori kalti stalo futbolą. Atvirkščiai. Jie nori dirbti tokį darbą, kuriame būtų linksma.
Noras uždrausti naudotis Facebook darbo metu tik įrodo, kad darbdaviai nesupranta naujosios kartos požiūrio. Atsimenu laikus, kai darbdaviai norėjo uždrausti elektroninį paštą, nes save gerbiantis vadovas niekada nerašytų elektroninio laiško. Buvo laikai, kai bendrovės drausdavo naudotis internetu darbo vietoje, motyvuodami tuo, kad darbuotojai siųsis pornografija ir kitus, daug smagesnius už darbą, dalykėlius. Mano nuomone, moderni kompanija darbuotojus prievarta temptų į internetą. Tam turiu net du paaiškinimus. Viena vertus, naudojimasis socialiniais tinklais ir kitais web 2.0 kūriniais gali kompanijos darbą padaryti neįtikėtinai efektyviu. Antra vertus, jei darbuotojas nori pailsėti naršydamas Facebook – prašom. Tai puiki priemonė pamiršti stresą ir kibti į darbus su nauja jėga.
Tikiu, kad naujoji karta pateiks dar ne vieną iššūkį, bet tai tik į naudą. Darbdaviams, žinoma, reikia tokių darbuotojų. Kita vertus, pačioms organizacijoms reikia naujo požiūrio į darbą, kuris tapo labiau komandinis ir priklausomas nuo socialinių įgūdžių. Kai veikla tampa vis mobilesnė, sėkmė labiau priklauso nebe nuo konkrečių žinių turėjimo, bet nuo gebėjimo naudotis technologijomis.
Komentarai