Lotynų Amerikos ritmai kukliems lietuviams kažkada asocijavosi su nepadoria lambada ar išraiškinga salsa. Karštos šokių ir muzikos bangos vėjuotoje Baltijos pakrantėje buvo svetimos, bet šiuo metu populiarioje klubinėje kultūroje kaskart didesnę publikos dalį užkariauja Pietų Amerikos garsai.
Populiarūs įvairiausi etniniai motyvai sumišę su elektronine muzika. To nepavadintume grįžimu prie liaudiškos muzikos, tačiau jaunajai kartai susipažinti su savo senolių ritmais tikrai nepakenktų, tad įvairių šalių muzikantai, imasi šio garbingo darbo – apšviesti jaunuomenę, pavedžiojant juos etninės muzikos koridoriais. Vertėtų paklausyti, ne tik lietuvaičių Rasos ir Jono folklorinio naujadaro skambesį, bet ir svetimų tautų. Šiuo metu viena iš madingesnių srovių atplaukia tiesiai iš Pietų Amerikos.
Kolumbijoje, viena iš atgimstančių liaudiškos muzikos srovių yra cumbia. Muzikinis žanras, atskleidžiantis karštą temperamentą ir kvepiantis laisve. Amerikos indėnų bei vergų iš Afrikos palikimas dabartinėje Pietų Amerikoje itin populiarus, kadaise buvęs poravimosi ritualo dalimi, savo esme nelabai pasikeitė. Viliojančio ritmo ir judesio harmonija skirta šokiui poromis. Šiuolaikinėje klubinėje kultūroje vilionių taip pat netrūksta, tad cumbia ritmas, sumaišytas su elektronika, tęsia savo misiją, bandydama savaip įtikti nūdienos jaunimui.
Cumbia savyje suderina afrikietiškus būgnelius, perkusiją, akordeoną, gitarą, fleitą ir didelę įvairovę kitų instrumentų, priklausomai nuo laikmečio ir erdvės.
Dar XX a. pradžioje elito ir valdžios nepripažinta tebuvo žemosios klasės atstovų muzika – vulgarūs šokio judesiai ir laukiniai ritmai. Vis tik uždraustu vaisiumi nenustojo mėgautis, nors ir slapta. Vėliau cumbia tapo nacionaline Kolumbijos muzika, išlikusi „prastuomenės“ dėka. Jos ritmiškai pulsuojantis užkratas paplito maždaug 1960-aisiais, kaip ir daugelis kitų, laisvę reprezentuojančių dalykų. Tuo pačiu pasaulis turėjo galimybę pažinti kažką naujo, konservatyvumo priešingybę. Muzika, kurioje vyraujantis įvairių instrumentų sąskambis suteikė gyvybės, jausmingumo ir aistros. Šioje muzikoje dominuoja ritmai, tad tekstams neteikiama didelė reikšmė.
Į klubą atėjusi cumbia
Šiuo metu, vienas populiariausių cumbia stiliaus kūrinių yra Samim – Heater, kurį tikriausiai žino net ir nesidomintys šokių muzika. Tokios muzikos su pasimėgavimu galima klausytis gaminant maistą ar atliekant namų ruošos darbus.
Samim – Heater
Modernioji cumbia pagardinta tokiais prieskoniais kaip hip-hop, elektronika, rap, rokas, reggae ar dub yra mėgstama šokių aikštelėse. Priklausomai nuo šalių, kurios ryžtasi adaptuoti cumbia stilių, ji įgauna vis kitokį skambesį. Kaip bebūtų ši muzika reprezentuoja Kolumbiją, ypač Karibų jūros pakrantes, nors pats muzikos stilius susikūrė iš trijų kultūrų sintezės: Afrikos vergų, kurių laukiniai ritmai ir mušamieji instrumentai gerai girdimi klausant cumbia; dinamiškosios ispaniškos muzikos bei vietinių Amerikos genčių, kurie daugiausiai prisidėjo įkomponuodami fleitą. Ypatingą vietą šioje muzikoje užima akordeonas, itin skoningai suderintas daugybės instrumentų sintezėje. Kad klasikiniai instrumentai dera elektroninės muzikos fone, įrodo tokie šiuolaikinės muzikos atstovai, kaip DJ kompanija iš Argentinos Zizek klubo. Klubo rezidentai Villa Diamante ir El G kartu su ZZK Records naujausiu atlikėju El Remolón šiuo metu keliauja po pasaulį grodami elektroninės cumbios programą. Jie paperka klubinės muzikos mėgėjus Pietų Amerikos garsais, maišydami cumbia, reggaeton kartu su electro, rezultate gaudami tokius hibridus, kaip minimal cumbia ar technocumbia stilius.
Zizek Urban Beats Club from Whats Up Buenos Aires.
Zizek Urban Beats Club @ Nectar, Seattle, WA, 7/22/2008
Reggaeton, pupos ir kitos Lotynų Amerikos gėrybės
Dėl geografinių aplinkybių, muzika neliko nepaliesta ir ateivių iš šalia esančių teritorijų, tokių kaip Jamaika. Labiausiai jamaikietiškos muzikos įtaka pasijautė Pamanoje bei Puerto Rike. Dešimtajame dešimtmetyje reggae, hip-hop ir rap muzikos įkomponavimas į lotyniškus ritmus pagimdė reggaeton muzikos žanrą, kuriame taip pat stipriai reiškiasi Pietų Amerikos atgarsiai. Pradžioje pagrindinės sudedamosios dalys čia buvo atpalaiduojanti reaggae muzika ir aistringas Lotynų Amerikos šokis. Dažniausiai derinamas su rap bei ispanų kalba dainuojamais tekstais, Šiaurės Amerikoje šia muziką išplatino imigrantai iš Lotynų Amerikos. Dainų tekstai įvairiapusiški, nuo šokiruojančių iki pasakojamųjų ar sarkastiškų. Šalia reggaeton atlikėjo visuomet turėtų „linguoti“ įspūdingų kūno formų pupa, tarsi demonstruojanti, kaip reikėtų „pataikyti“ į ritmą.
Norint geriau suprasti kas yra reggaeton, vertėtų paklausyti atlikėjų iš Puerto Rico „Luny Tunes” ar „Hector el Father“, patraukusių Šiaurės Amerikos link. Artima hip-hop‘o giminaitė, lengvai prisitaikė amerikiečių tarpe.
Luny Tunes-Mayor Que Yo
DADDY YANKEE Somos de Calle Remix
Šiek tiek kitokią simbolių koncepciją galima pamatyti Dom Omar vaizdo klipuose, jis vienas pirmųjų tarptautinio lygio reggaeton atlikėjų. Šiam žanrui būdingų pasakojamojo tipo, romantiškų istorijų, kai kur primenančių savotiškas raudas, tekstų specifiką Don Omar bando pavaizduoti vizualiai, išlaikydamas Lotynų Amerikos ritmus.
Luna -Don Omar
Savo muzikinę karjerą pradėjęs su anksčiau minėtais atlikėjais, Don Omar šoktelėjo aukščiau jų. Jo debiutinis albumas „The Last Don” (2003) tapo reggaeton muzikos orientyru. Atsidūręs šalia tokių senbuvių kaip Daddy Yankee, Don Omar pagaliau galėjo vadintis šio žanro lyderiu.
http://www.youtube.com/watch?v=WD81Clgmr90Daddy Yankee – Gasolina
Šiuolaikinio pasaulio komunikacijai priskirčiau ne tik kalbą, bet ir muziką, tai vienas iš pagrindinių bendravimo būdų tarp skirtingų kultūrų atstovų, bandant pažinti bei praplėsti akiratį. Lotynų Amerikos urban stiliaus muzika savyje kaupia ne tik naujoves, bet ir iš senų skrynių ištraukią liaudiškos muzikos motyvus, tai puikus pavyzdys, kaip derinti sena ir nauja. Ne veltui naujieji lotynų muzikos ritmai užkariauja viso pasaulio klubinės muzikos arenas. Ne ką prasčiau ji klausosi ir namų aplinkoje, automobilyje ar ausinuke – puiki muzikos terapija šaltiems žiemos vakarams.
Komentarai