Žmonės gimsta, jie sklinda, jie įgauna savąjį, savitą pagrindą. Garsus gimdo žmonės, jie tai vadina „muzika“. Kiekvieno savitas pagrindas iššaukią išskirtinį skambesį, unikalią muziką.
Kuomet einame į vakarėlį galvojame jog ten šoksime, judėsime ir klyksime. Tačiau kaip stipriai nustembame nuėję į rock, hiphop, metal ar kokio kito muzikos žanro renginį ir pamatę kėdėse sėdinčius žmones; po dainos, vietoje švilpimo ir rėkimo išgirdę plojimus. Žinoma, sudėtinga įsivaizduoti operą, kurios metu prie scenos šoka masė žmonių, bet niekada nesakyk „niekada“. Mums taip pat sudėtinga įsivaizduoti elektroninės muzikos vakarėlį, kuriame visi sėdėtų ir plotų.
O taip tikrai būna! AGF slapyvardžiu pasivadinusi muzikos kūrėja ir atlikėja atkeliavusi iš Suomijos, kurios muziką sunku apibrėžti, tačiau gera sugerti į savo kūną ir gera sėdėti ar tiesiog stovėti, skęsti ir palydėti ovacijom. Jei kas paklaustų manęs „kaip pavadintum jos skambesį?“, atsakyčiau „elektroninė dainuojamoji poezija su Plastikman (elektroninės muzikos kūrėjas dar žinomas Richie Hawtin vardu) prieskoniais“.
Tai liudija ir Berlyno elektroninės muzikos įrašų kompanijos Bpitch Control vadovės Ellen Allien paskutinis albumas „Sool“, kurį prodiusavo būtent AGF. Matai žmogų grojanti ir dainuojanti ir nenori nieko, tik matyti ir girdėti jį, bandyti suprasti, tačiau nejudėti. Tai jokiais būdais ne akmuo į VJ daržą, tačiau tai pirmasis mano matytas vakarėlis, kuriame, nesant VJ būtų kiek sudėtinga įsigilinti į kuriamą nuotaiką.
Nestipriai paplitusi informacija apie AGF pasirodymą visgi pasiekė ją žinančių ir tikrai norinčių pajausti žmonių smegenis. „Filmas“ turėjo prasidėti lygiai 20 valandą, tačiau jis vėlavo pusvalandžiu, na turbūt tik todėl, jog žiūrovai ieškojo gėrimų ir patogesnės vietos prisėsti. Ir štai, pagrindinė aktorė prie savo instrumentų. Įžangą žodžiais, santūrumas ir tuo pačiu karštas šaltumas sveikinant susirinkusius bei džiaugiantis jog mūsų šalį ji aplanko pirmąjį kartą. Plojimai! Gražu.
Netrukus pasklinda garsas, prie jo prisijungia antras, trečias, ketvirtas,… ji ima mikrofoną į ranką ir tarią žodį, kuris teka garso iškraipymo prietaisu ir suskamba aidėdamas, per pačias mūsų pėdas. Garsinė intriga, įtampa kyla, tačiau sugrįžta santūrumas ir viskas vėl rimsta, netrukus vėl kyla, tačiau viskas prasideda ne nuo pirmo laiptelio, o antrojo ir taip toliau. Visą jos pasirodymą iliustruoja ekranas, kuriame vaizdais interpretuojamas jos skambesys, štai kodėl minėjau VJ. Žmonės ilsisi, jie stebi viską ramiai ir kontempliuoja, panašu, kad AGF tai patinka ir ji daro dar ilgesnius „melodijos užlaikymus“, dar gilesnius ritminius dūžius.
Staiga prisimenu, kad pradžioje norėjau atsigerti, šią mintį perskrodžia kita: „juk nuo pradžios praėjo kokios dešimt minučių!“ Pasižiūriu į laikrodį ir nustembu, jau praėjus visa valanda. Ir tada suvokiu – mane į realybę grąžino ir fizinius poreikius iššaukė ne kas kitas, o šio filmo atomazga, išvedimas iš tos būsenos AGF LIVE. Plojimai!
Ji išeina iš už savo technikos ir kelis kart nusilenkia, kada paskutinį kartą matei tai darantį kokį DJ?
Ne veltui, žmonės linkę tapatinti jos muzika su kino filmų garso takeliais. Ne veltui, AGF savąja muzika parodo vaizdus. Ne veltui, žmonės domisi ir yra elastingi tokioms idėjoms, ne gana to, jie jas myli. Ne veltui, aš ir dar kokios trys dešimtys susidomėjusių pagyveno jos idėjomis. Ne veltui, jei ir nebuvai vakarėlyje, tu perskaitei šį tekstą ir pasidomėsi jos darbais, nes visko neįmanoma apibrėžti žodžiais. Ne veltui, „AGF LIVE“ pažodžiui išvertus į mūsų kalbą yra „AGF GYVAI“.
Komentarai