Automobilyje turiu magę. Ir visą krūvą kasečių, paveldėtų iš draugo. Viena tų kasečių magėje sukosi ypač ilgai. Tiek kertant naktinę Lenkiją, tiek minant po festivalius Lietuvoje. Praėjusių metų pabaigoje internete išskaičiau, jog atvyksta koncertuoti jau daugiau nei trisdešimt metų reggae ir dub ritmu žingsniuojantis du aktyvistas iš Didžiosios Britanijos – Jah Free. Zion Train leidybinė kompanija „Universal Egg“ Jah Free albumą Breaking Out išleido dar 1996 metais. Iš pradžių kažkas smegenyse užtrumpino, panašiai kaip buvo su Rhythm & Sound ir Paul St. Hilaire, kuriuos prieš kelis metus pražiopsojau, taip ir nepatikėjęs, kad jie čia koncertuos. Šį syki dub nesiruošiu praleisti. Zion Train, Aba-Shanti-I, Vibronics, Jah Shaka, Bush Chemists ir kitų dub puoselėtojų kolega dubins Vilnių ir Kauną.
Kaip tu pradėjai DJauti, dainuoti? Kokiu instrumentu groji?
Pradėjau dainuoti dar grupėje Tallowah, vėliau tapusia Bushfire. Buvau pritariantysis vokalistas. Mūsų gitaristas įsigijo kilnojamąją sceną, na, tokią išsilankstančią, ant ratų. Ši scena buvo pagrindinė hipių vilkstinės dalis. Mes gyvenome kelyje ir kur sustoję savaitgaliais rengdavom festivalius. Buvau atsakingas už aparatūros prijungimą, miksavimą koncertų metu. Tarp grupių pasirodymų paleisdavau ir vieną kitą Jah Free kūrinėlį. Tų pertraukų metu prieidavo žmonės ir prašydavo paskelbti kokią žinią per garsiakalbius. Tai kažkam vaikas pasimetė, kažkas ieško Fredo – gal jis galėtų prieiti prie scenos, ir panašiai. Taip aš pripratau prie mikrofono, kuris ėmė patikti vis labiau. Na o groju aš įvairiais instrumentais, nors tobulai įvaldęs nesu nei vieno.
Dub dub dubas… Dubo aktyvistas. Kas yra dub tau?
Na, aš negroju vien tik dub. Žodis „aktyvistas” prilipo po vieno koncerto Didžiojoje Britanijoje. Organizatorius prie mano vardo lankstinuke pridėjo „dub aktyvistas“, ir tas žodis kažkaip pritiko. Visuomet buvau aktyvus, domiuosi pasaulio problemomis ir imuosi veiksmų. Prieškarinės demonstracijos, protestai prieš aplinką teršiančias naftos bendroves. Aš skambinau į JAV ambasadą, rašiau laiškus Shell, BP, rašiau straipsnius apie pasaulio problemas. Esu šalininkas žmonių, kurie negali patys už save pakovoti. Todėl ir „dub aktyvistas“.
Reggae palietė mano sielos gelmes, prabilo man ir tapo mano gyvenimo keliu. Daug kam reggae yra svarbiausia muzika pasaulyje, o dub – natūrali jos tąsa. Dub be vokalų yra patyrimas, o kai įsijungia vokalai, gauni ir patyrimą, ir pamoką. Gyvenu pagal Jah įsakymus ir dėkoju savo Kūrėjui. One love!
Na o kaip dubstep? Zion Train įsileido naujus jo garsus, daug dub kūrėjų juos mėgsta. O tu? Kaip tau dubstep’as?
Dubstep yra jėga! Man patinka jo vibracijos. Tai, ką aš kuriu, man lengvai pavyksta, gaunasi natūraliai. Su dubstep kiek sudėtingiau. Turiu labai stengtis, o rezultatas manęs vis tiek netenkina. Ši muzika turi savo prodiuserius, kūrėjus. Ji turi skambėti natūraliai. Nors kol kas negaliu pats sukurti jo vibracijų, nepasiduodu. Visgi norėtųsi sukurti kokį mažytį dubstepuką.
Reggae Jungtinėje Karalystėje, dub scena. Kiek metų tu joje esi? Kaip ji pasikeitė nuo to laiko, kai tu pradėjai groti? Ar buvo kažkokių ypatingų įvykių?
Aš su reggae jau daugiau nei trisdešimt metų. Nuo to laiko, kai pradėjau semtis patirties iš roots muzikos, atsirado daug naujų dalykų. Esu dėkingas Jah Rej, išleidusiam rinkinį pavadinimu „Best of British Roots“. Dub, reggae kūrėjams tai buvo svarbus žingsnis link pripažinimo.
Garso inžinieriaus pasirodymas scenoje buvo naujiena. Lee Perry su grupe atlieka savo kūrybą scenoje, tačiau savo kūrybos remiksavimas gyvai, scenoje, buvo visiškai naujas dalykas. Mad Professor gyvai miksuodavo iš pagrindinės juostos (angl. master tape), Zion Train tam pasitelkė grupę ir gyvai dubino scenoje. Vibronics, Conscious Sounds, Iration Steppa, taip pat ir aš, esame pavyzdys remiksavimo scenoje. Atsiradus tokiam muzikos atlikimo būdui, atsirado ir poreikis rengti tokio tipo pasirodymus. Taip ši scena pradėjo augti.
Tavo riddimuose daug steppers. Kas įkvepia riddim? Ir tavo garsas (angl. sound)… Kokią įrangą naudoji jam išgauti?
Man visuomet patiko greitesniu tempu atliekama muzika, nesvarbu, kokio laikmečio garsai besklistų. Kurį laiką Southend-on-sea organizavau soundsystemų pasirodymus, reggae atlikėjų koncertus. Jah Shaka, Iration Steppas, Mad Professor, Aba-Shanti-I, Jah Youth, Jah Trinity, Jah Works, Augustus Pablo, Zion Train ir kitų reggae kūrėjų pasirodymai visuomet pasisekdavo, visi šokiai buvo šaunūs. Po visų šių šokių ir supratau, jog trypti greitesniu tempu man yra maloniausia. Todėl ir steppers muziką kuriu natūraliai ir lengvai.
Muzikos pradžia gali būti tiek riaumojanti boso linija, tiek jausminga melodija. Dažnai mano muzika yra tam tikra reakcija. Babilono suktumas iššaukė ne vieną dainą.
Muziką kurti pradėjau su trijų takelių garso įrašymo aparatu, kurio vienas takelis neveikė. Tada perėjau prie keturių takelių, dar vėliau prie aštuonių takelių TASCAM, tada prie dvidešimt keturių takelių dviejų colių aparato. Dabar kurdamas muziką naudoju Apple Mac kompiuterį su Logic 8 pro programine įranga. Turiu 24 takelių mikšerį su šešiomis efektams skirtomis jungtimis. Priklausomai nuo vaibo į kūrinius pridedu aido, kitokių efektų. Tai vyksta kiek spontaniškai. Kad išgaučiau dabar naudojamą boso garsą, suderinau klaviatūrą „Korg poly 800”. Naudoju kelis garsus iš kompiuterio siūlomų duomenų bazių, tačiau jų nėra daug.
Tavo muziką išleido „Universal Egg“, ji taip pat pateko ir į dub rinkinius. Kodėl nusprendei įsteigti savo leidybinę įstaigą „Jah Free music“?
Dar prieš pradėdamas leisti savo kūrybą „Universal Egg“, jau turėjau savo leidybinę kompaniją (leiblą). „Jah Free music“ išleidau tris pirmuosius savo singlus – „Wicked can’t run“, „Lightning clap“ ir „Rydim“.
Neilas (aut. past. Neil Perch) iš Zion Train paskambino man perklausęs kelias mano plokšteles, kurias buvau palikęs jų studijoje. Jis pasiūlė įtraukti „Rydim“ į rinkinį Lead with the bass 2. Kiek vėliau jie CD formatu išleido mano albumą Breaking out, kelis mano kūrinius įtraukė į dub rinkinius. Su Zion Train pagalba aš dabar darau tai, ką darau, esu jiems už tai labai dėkingas. Na, dabar jie nebeleidžia mano muzikos, taigi grįžau prie „Jah Free music“ reikalų. Niekas nesustabdys Jah muzikos!
Kokia tavo vardo Jah Free kilmė? Iš kur tu kilęs
Na, mano vardas yra Jeffrey Bertolla. Mano senelis yra iš Florencijos Italijoje. Močiutė iš Londono. Užaugau šešių vaikų šeimoje, gavau labai daug meilės vaikystėje.
Sceninis vardas – Jah Free – atsirado dar grojant su grupe. Reikėjo kažkaip pristatyt grojančius muzikantus, pavyzdžiui būgnininkas Tonis – Lazdelės (Tony – Stix), tai pagrindinis vokalistas pasiūlė Jah Free vardą. Tuomet mes juokėmės, o vardas sėkmingai prigijo. Vėliau, kai atėjo laikas pirmam singlui „Wicked can’t run“, mąsčiau ir apie kitus vardus, tačiau Jah Free jau buvo kažkiek žinomas. Be to, jaučiau didelę vidinę laisvę, nedirbau Babilonui, praktiškai visą laiką praleisdavau su grupe. Žmogau, tai buvo laisvė! Taigi, Jah Free tapau, Jah Free esu ir dėkoju Jah!
Kiek tau svarbūs kultūriniai rastafarianizmo kaip religijos aspektai? Ką tau reiškia Dovydo žvaigždė? Na, Lee Perry kalba apie Jah, Krišną, Budą, Alachą, Jėzų…
Visuomet tikėjau pasaulio sutvėrimu, Kūrėju. Priklausomai nuo kultūros suvokimas skiriasi, tačiau manau, jog visi žvelgiame į tą pačią žvaigždę, tik matome ją kiek skirtingu kampu. Yra daug tikėjimų, tačiau iš esmės jie moko to paties. Net ir vadinamos skirtingais vardais, aukštesnės jėgos skleidžia išmintį, meilę, gerą elgesį, toleranciją. Teisingas gyvenimo būdas yra svarbiausias dalykas gyvenimo kelyje. Ir jei žmogus gyvena dorai ir teisingai, yra dėkingas už savo egzistavimą, tačiau niekad nėra skaitęs religinių tekstų, nereiškia, jog jis nepateks į Dievo karalystę.
Gerbiu visus pozityvius tikėjimus. Panašu, jog pagrindinė problema – žmonių interpretacijos.
Dovydo žvaigždė man yra išminties ir žinojimo kelias, vedantis į rastafari. Ji garbinama reggae muzikoje. Aš nesiskelbiu „rastafariu“, bet jų pagrindinės vertybės yra panašios į hipių kultūros, kuriai aš priklausiau prieš daug metų, vertybes. Taika ir meilė, buvimas kartu, šventimas per muziką.
Šiais laikais, deja, nėra tokių lyderių pasaulyje, į kuriuos pažiūrėjęs galėtum pasakyti „taip, šis žmogus yra teisus“. Bob Marley toks buvo. Dabar nematau vienos šviesos, kuri ryškiai šviestų visam pasauliui. Matau daug mažų, tačiau ryškių švieselių. Kartu jos turėtų jėgą, galimybę keisti pasaulį. Žmonės turi galią, bet vienybės nebuvimas yra pagrindinė problema. Vienybė yra raktas. Būtent todėl reggae muzika yra tokia svarbi mums, mes privalome skleisti žinią ir tikėtis, jog žmonės išgirs, nes tai vienintelė ką nors sakanti muzika!
O dabartinė situacija pasaulyje? Karas Gazoje, ekonominė krizė, ekologinės problemos… Kaip mes iki šito priėjome? Kur šio pasaulio šviesa?
Yra neišvengiamų dalykų. Kuomet gyveni namuose, kaskart reikia išmesti šiukšles, plauti indus, apsitvarkyti ir t.t. Tiesiog prižiūrėti, kad viskas būtų tvarkinga. Taip pat turėtų būti elgiamasi ir su mūsų planeta. Deja, šiukšlės kaupiasi, aplinka teršiama, iš jos paimama daugiau nei duodama. Na, galų gale viskas pasikeis. Privalo pasikeisti. Jau dabar matyti žingsniai link permainų. Technologijos keičiasi. Mąstysena keičiasi lėčiau.
Taip pat yra ir su ekonomika – nupjaunama daugiau nei pasėjama. Pernelyg ilgai didelius pelnus besikraunančios kompanijos leido sau prabangiai gyventi… Vis stebiuosi, kaip jie negali pakentėti kelių nepritekliaus metų po to, kai tiek laiko gyveno pertekliuje. Ėmė ir nieko nedavė, štai kokia buvo situacija. Mūsų finansinė sistema tokia jau yra – kas tam tikrą laiko tarpą pasiekia viršūnę ir vėl smunka žemyn. Ir tai vis kartojasi. Taip buvo atsitikę anksčiau, tai vyksta dabar, tai kartosis ateityje. Ir kiekvieną sykį viršūnė yra vis aukščiau, o krytis vis didesnis. Mūsų pasaulinė finansinė sistema dar labai jauna ir nesugeba išlaikyti pusiausvyros, nes nuolat atsiranda tokių, kurie ja naudodamiesi kraunasi turtus.
Gaza – tai jau kitas reikalas. Taip neturėtų būti. Juk yra pakankamai žemės, mes galėtumėme kartu gyventi, tačiau senos žaizdos niekaip neužgyja.
Kai išmoksime kartu sugyventi ir gerbti vienas kitą, pamatysime šviesą. Bet kol yra „turiu“ ir „neturiu“, vargingesnieji protestuos. O juk mūsų planetoje yra visko pakankamai. Reikia dalytis.
Na, ką tu parodysi Lietuvoje? Tai bus DJ setas ar gyvai dubinsi? Kokią įrangą ketini atsivežti? Ką naujo pagrosi?
Aha! Kadangi esu prodiuseris, grosiu savo muziką, bet jei gročiau tik savo įrašus iš plokštelių ar kompaktinių diskų, mano setas būtų kiek ribotas. Atsivešiu savo mikšerį ir efektus (delay, reverb, sampler, sireną ir kitus), ir jais naudodamasis remiksuosiu savo kūrinius. Taip pat nevengiu mikrofono, manau, pakalbinsiu jus. Atsivešiu naujų kūrinių iš kompaktinio disko Rebel in this time, kuris netrukus bus išleistas, grosiu kūrinių iš albumų Unity, Pillar of salt, taip pat neišleistų dubplate ir remiksų
Gyvas dubas? O taip!! Jah Free!!
Kovo 6 d. Jah Free Vilniuje, klube Satta, Kovo 7 d. – Kaune, klube “Rėkt spiegt”
Dar! Rytoj, t.y. Kovo 4 d. 22.00-00.00 įsijunk StartFM (94.2 fm), arba worldwide www.startfm.lt Teigiamos Vibracijos, laida skirta daliai UK dub. Jah Free kūrybos pristatymas, Zion Train, Jah Shaka, Vibronics, kiti duberiai
Nuorodos:
www.myspace.com/jahfreethedubactivist/
www.startfm.lt
www.myspace.com/teigiamosvibracijos/
www.teigiamosvibracijos.lt/diskusijos/
Komentarai