Pakankamai ilgai radijas žadėjo paversti griuvėsiais Vilniaus miestą, vėliau pasirodė ir futuristinis vaizdelis, kaip viskas atrodys po jo.
Ir štai vieną lietingą ir šlapdribingą kovo 18 d. atvyko grupė Soulfly su tikraja to žodžio prasme apšildančia grupe Incite iš tos pačios Arizonos, Finikso miesto. Daugelis su nostalgija prisimena kitą Braziliškos kilmės Max Cavalera sėkmės ir šlovės nestokojančią grupę Sepultura ir jos koncertą 1991 m. Vilniuje. Sepultura tais laikais daugeliui įsirašė į jaunas smegenėles (kam tik užrašas ant sienos, o kam tai buvo grupė ėjusi koja kojon su Lietuvos atgimimu ir lydėjusi ausinuke kiekvieną kerzinio bato žingsnį). Praėjus 18 metų pasiklausyti Max‘o ir draugų bei jo sūnaus Richie grupės Incite atėjo daugiausiai 40-mečių karta, tačau nemažai buvo ir dabartinių 18-mečių. Pati Sepultura tęsia koncepcinių albumų leidybą ir dar šių metų liepą žada aplankyti Lietuvą festivalyje VELNIO AKMUO.
Spaudos konferencijos metu paklaustas apie savo sūnaus grupę ir ar jis seka tėvo pėdomis, Max‘as atsakė, kad Richie augo metalistų šeimoje ir dar būdamas 8 metų uždainavo kartu su tėvo grupe Nailbomb, o dabar eina grynai savo keliu, negroja gitara ir jo muzika skiriasi nuo Maxo projektų. Pamatysim tai koncerte, o jūs, iš toliau sekančių video.
Apie krizę Maxas kalbėjo pozityviai, nes, jo manymu, daug geros muzikos sukuriama krizės metu, ypatingai metalo. Su tuo nesutikti yra sunku, o naujausias Soulfly albumas Conquer yra itin griežtas ir agresyvus, jame vyrauja karo tematika. Galbūt tam įtakos turi ne tik krizė bet ir nesibaigiantys karo veiksmai Afganistane. Paklaustas apie naują albumą, kaip turbūt labiausiai metalinį lyginant su praeitais albumais, Max‘as sutiko ir paantrino, kad Soulfly yra labiau eksperimentinis projektas, paprastai grupės pradeda nuo grynai metalinio skambesio, o vėliau eksperimentuoja, kai Soulfly gaunasi atvirkščiai.
Tačiau Maxui tai tikrai ne pirma ir ne antra grupė. 1984 m. kartu su broliu Igor Cavalera įkūręs Sepultura ir 1996 metais palikęs grupę dėl konflikto tarp vadyba užsiėmusios Max‘o žmonos Gloria ir likusių grupės narių, Max‘as pradėjo naują grupę Nailbomb o vėliau Soulfly ir Cavalera Conspiracy, kurioje groja ir jo brolis Igor, nekalbant apie ilgą sąrašą kitų projektų su kuriais teko kolaboruoti.
Apie kviestinius Soulfly svečius ir apie tai, su kuo norėtų dar sugroti, atsakė:
Paklaustas apie Cavalera Conspiracy ir savo brolį, Max‘as atsakė, kad jis neįsivaizduotų savo brolio Soulfly projekte, o Cavalera Conspiracy apibūdino kaip labiau punk/hardcore, lyginant su kitais savo projektais. Minėjo kad jų klipas „Sanctuary“ yra juokingas, įvertinkit patys:
Vardindamas pagrindines savo vertybes Maxas įvardino šeimą, tada muziką ir t.t., apie ją, futbolą ir įvairiausius hobius, kitaip tariant, apsėdimus bei religiją, dvasiškumo nevengiantis ir „metalo Bob Marley“ vadinamas Maxas atsakė:
Ir pabaigai nuotrauka spaudai su žmona Gloria ir organizatorių RELAX Live atstovu Artūru Mirončiku:
Taigi o salėje publika būriavosi labai įvairi – ir metalistai, ir keli dredais pasipuošę rastafariai, gotai, ilgakasiais paaugliai, daug buvusių metalistų ir netgi laisvamaniškesni urlaganai. Skandavo irgi įvairiai: „Soulfly, Sepultura ir Max Cavalera“. Barai buvo užgulti alaus skanautojų ir barmenas klausė: „kam ne alaus?“, nes bokalų Forum Palace buvusioj Galaxy, o dabar Balsas.lt arenoj nebuvo paruošta tiek kad numalšintų šitos publikos troškulį.
Jaunojo Cavaleros grupė Incite iš karto davė tai ko išsiilgom kankinami nuolat besisukančių Blaze Bayley ir kažkokių bliuzo atlikėjų reklaminių video anonsų. Energingas jaunasis metalo dievukas pasižymi puikia charizma ir savo šūksniais, lakstymais ir raumeningų rankų mostais greitai išjudino publiką. Tik vėliau supratau, kad man Soulfly marškinėlius pardavęs eilinis metalistas jaunuolis yra kur kas piktesnis nei atrodė prie prekystalio. Jame tikrai verda Cavaleros kraujas, o grojimas man pasirodė kiek panašus į Sepultura, galbūt šviežesnis ir labiau įtakotas nu metal. Šiek tiek panašūs gabalai sekė vienas kitą, tačiau viską atpirko ta energija, kuria atsidavusiai su publika dalinosi Incite.
Po pertraukėlės trumpas soundčekas kuriam vadovavo apkūnus amerikietis. Nedviprasmiškai vėliau manęs vos nepalietęs skambėjo jo čekas „everybody die tonight“, bet tokie dainos žodžiai ir iš dainos, kaip sakoma, žodžių neišmesi. Šiek tiek laukimo ir Brazilijos vėliavomis apkaišyti SOULFLY tiesiai priešais mane. Tik gerokai pafilmavus stambusis amerikietis jau riaumoja ant manęs: „no video!“, nors filmuoti man prieš tai buvo leista… Dar šiek tiek vardan reportažo ir jau mane varo kartu ir spaudos fotografai ir stambusis, ok, einu einu tolia nuo nemalonumų. Tai va kas gavosi (arti ane?):
Toliau filmavau iš pakampių, o Soulfly grojo ir savo ir Nailbomb ir senus Sepultura gabalus, viskas audrino publiką vis labiau. Pakračiau ir aš galvą. Pogo!
„Roots“ buvo atliktas bisui, Maxui pasirodžius su žaliai-geltona (primenančia Brazilijos) Lietuvos rinktinės maikute sukėlė palaikymo bangą ir pogo bangos vieną po kito nešė žmones link scenos, apsauginiai vos spėdavo juos gaudyt ir stumt atgal. Taigi paplušėjo ir Soulfly (bosistas su šaunia šukuosena smagiai bendravo su publika, būgnininko ir gitaros virtuozo su „kiepka“ prakaitas irgi nenuėjo veltui), ir „gentis“, kaip juos šaukdavo Max‘as, ir apsauginiai. Vienam „apeiginiam“ gabalui buvo išnešti papildomi trys būgnai ir pasikviestas vienas gentainis patrankyti ir pašūkauti „uha uha“ ar pan.
Šaunus koncertas, po kurio „gentis“ desperatiškai šaukė futbolo ir Soulfly gerbėjų sumiksuotą šūkį „olė olė Soulfly Soulfly!“, bandydami prisišaukti Maxą atgal, tačiau būgnininkas nusisuko lėkštes ir užsidegusios šviesos reiškė, kad viskas baigta. Žmonės džiūgavo gavę bet ką nuo scenos ar tai būtų tracklist‘as, ar vandens buteliukas, ar mediatorius, Soulfly crew mielai dalinosi šiom smulkmenėlėm ir bendravo su „gentimi“, kuri visai neskubėjo skirstytis ir toliau gurkšnojo alų ir šnekučiavosi. Ilga eilė prie rūbų, paskutiniai marškinėliai ir cd iš Richie rankų ir persimetimas respect‘ais ir atgal į vis mažiau pavasarišką Vilniaus vakarą. Tai štai kaip tie pragaro vartai prasivėrė, kad po to snigo ir snigo, tikri pavasario griuvėsiai…. Tikras lietuviškas sunkmetis, lydimas sunkiojo metalo amerikietiškų karo dainų.
Komentarai