Spički: „Jei žmogus juokiasi – jis mūsiškis“

Po beveik ketverius metus trukusios pauzės legendinė smagaus slaviško roko grupė – vilniečiai Spički – grįžta! Tačiau naujasis, šeštasis „Degtukų“ albumas Poslednij greičiausiai bus paskutinis tokio stiliaus jų kūrinys. Apie viską – grupės vokalistas ir būgnininkas Slava (Viačeslavas Aleksejevas).

Sėkmingai grojate nuo 1992-ųjų, esate labai mylimi klausytojų Lietuvoje ir už jos ribų. Kodėl albumas pavadintas „Paskutiniu“?

Todėl, kad jis paskutinis TOKS. O paskui žiurėsim. Poslednij – kaip paskutinis oro įkvėpimas, ir daugiau nebus… Bet bus kažkas kita…

Kodėl taip ilgai teko laukti naujo albumo? Per kiek laiko jį įrašėt?

Ketveri metai todėl, kad gyvenime esame pernelyg užsiėmę. Prie šio albumo dirbom gal tik metus. Visą kitą laiką dirbom kažkur, kažką, tam kad turėtume pinigų. Be to, daug važinėjom, grojom, kūrėm klubą ir kt. Tokiam albumui ketveri metai – normalus terminas, ypač jeigu tai daro tokie tinginiai kaip mes.

Kokie pasikeitimai įvyko per tą laiką grupės gyvenime ir muzikos stiliuje?

Viskas keičiasi, mes irgi keičiamės. Spički eilinį kartą išleido albumą KITU stiliumi. Vėl iš naujo.

Naujojo albumo skambesys panašus į ankstesnių penkių, tačiau jaučiamas stiprumas: daugiau boso, griežtesnės gitaros, dvigubas bosinis būgnas. Ką tai reiškia? Tobulinate, keičiate stilių?

Spički niekada neturėjo stiliaus. Tai buvo eilinis eksperimentas. Du būgnų sąstatai, gitaros, bosai… Visa tai yra jau nesvarbu: kas buvo po ranka, su tuo ir sukūrėm.

Šiaip aš manau, kad aplinkui yra tiek daug gerų grupių ir puikių muzikantų, kad tas mūsų eksperimentas jau paseno. Viskas keičiasi labai greitai. Dabar mūsų stilius yra visiškai nestilinga, senamadiška kekšė.

Ką reiškia žodžiai „ja ne russkij“ ir melodja iš animacinio filmo „The Flintstones“? Gal tai, kad ironija – pagrindinis jūsų muzikos variklis?

Ironija – nuostabus instrumentas. Vietoje tų žodžių galėjo būti bet kokie kiti, pvz.: „aš ne juodas“ arba „aš lietuvis“, arba „mano brolis gėjus“ ir daug visokių kitokių variantų… Svarbiausia, ką žmogus mato, jaučia savyje išgirdęs šitą bjaurią provokaciją. Jeigu jis pyksta, tai – labai blogai (jo gyvenimas tikrai sunkus), jeigu jis juokiasi, jam lengva, jis – mūsiškis.

Kokia daina iš naujojo albumo Tau patinka labiausiai?

„Pro leto“.

O pirmoji albumo daina „Ženščina“? Dainuojate, kad moteris – ne žmogus islamo pasaulyje. Tai nėra tiesa, išskyrus kai kurias išimtis, ir tą galiu įrodyti.

Ironiška daina. Kabina? Gerai, kad kabina… Aš labai myliu ir gerbiu moteris, bet dėl islamo – mano asmenine nuomone, daugelyje islamo šalių moterys yra per daug „užspaustos“. Jos neturi laisvės, negali aktyviai dalyvauti politikoje, yra priverstos dengti veidus. Demokratinėje visuomenėje tokie dalykai nesuvokiami. Būtų labai smagu, kad tos nuostabios būtybės taptų laisvesnės ir galėtų laisvai reikšti savo jausmus pasauliui. Su tuo turėtų sutikti bet koks blaiviai mąstantis, laisvoje šalyje gyvenantis žmogus.

Kas labiausiai įkvepia kurti?

Supratimas, kad greitai mirsi. Kai neturi ką daugiau veikti, gali kurti.

Vietoje poskriptumo, arba keli įdomūs faktai apie Spički

Dabar grupėje groja:
Viačeslavas Aleksejevas (vokalas, būgnai),
Ivanas Šuškevičius (vokalas, akordeonas),
Andrejus Mokšinas (bosinė gitara),
Miroslavas Gerasimovičius (gitaros),
Konstantinas Ameliuškinas (būgnai).

„Su dviem būgnininkais ne taip viskas paprastaģ, – sako Kostia, grupėje Spički grojantis nuo 2005-ųjų.

Spički albumai:
Spički (1996),
Raduga duga (1997),
Tri belych konia (2002),
Živoi (2003),
Pro!.. Kosmos (2005).
Taip pat – ankstyvųjų dainų rinkinys Life 1992-2001(2001) ir koncertinis įrašas Live @ Tabuns (2003).

Koncertuose grupė nuolat patiria smagių nuotykių. Kai Spički Estijoje ir Sankt Peterburge grojo dainą, kurioje yra žodžiai „ja ne russkij“, publika reaguodavo agresyviai: pvz., Taline šaukė: „a ja, blia, russkij“. Rusijoje – dar žiauriau: kažkas ropštėsi ant scenos iš publikos, kad sumuštų grupės narius. Ironijos nesupratusiems Spički bando aiškinti, kad taip dainuoja, nes vietiniai rusai Lietuvoje nelaikomi lietuviais, o Rusijoje nelaikomi rusais.

Praėjusį rudenį Spički koncertavo Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje.

Vienos smagiausių ir prasmingiausių naujojo albumo dainų „Chvatit vrat“ pavadinimas turėjo būti „rimtesnis“: „Chvatit pizdet“, tačiau grupės nariai pasitarė ir nusprendė nesikeikti.

Slava (Viačeslavas Aleksejevas) – budistas, priklauso „Karma Kagyu“ (Deimantinio kelio) bendruomenei. Jos vadovas danas Lama Ole Nydahlas apsilankė Spički koncerte Piteryje, skirtame rusiško budizmo 20-mečiui, ir kartu su „Degtukais“ pusnuogis šoko scenoje.

http://www.youtube.com/watch?v=lxdSPyLVB5kSpički klubo „Musė“, kuriame balandžio 17 d. pristatys naująjį albumą, metų sukakties koncerte

K. Ameliuškinas kilęs iš Karelijos ir yra pusiau karelas. Ten gyvendamas grojo post-punk grupėje Diktator Dubov, susikūrusioje 1991 m. rudenį Karelijos sostinėje Petrozavodske. Diktator Dubov vadinami Petrozavodsko garažinės muzikos tėvais ir flagmanais, suvienijančiais dviejų tautybių (karelų ir rusų) muzikantus. „Taip atrodytų „Sex Pistols“, jei mokėtų skaityti, rašyti, groti, be to, kalbėtų rusiškai“, – sakoma pasauliniame voratinklyje. Išleisti trys Diktator Dubov albumai: Zvuki rodnoi reči (1998), VI (2001) ir Kostry do neba (2003).

Diktator Dubov – Ti-di-di-di

Populiariausios Spički dainos “Veselo” klipas.