Gegužės pirmosios vakarą, laikinosios sostinės klube „Siena“ vyko akustinis Alinos Orlovos koncertas. Grojant foninei Stingo muzikai, į minimalistinę Retro salę pamažu rinkosi lietuviškos muzikos mylėtojai. Alina vis dar išlikus tokia kaip seniau – nuoširdi ir sukurianti jaukią atmosferą.
Buvau viena pirmųjų, įžengusių į nedidelę klubo salę, tad turėjau puikią galimybę stebėti besirenkančius žiūrovus. Jie nustebino: įprasta manyti, jog Alinos dainos visų pirma traukia jaunimą, tačiau „Sienoje“ buvo priešingai. Prie žvakutėmis apšviestų staliukų rinkosi solidžiai išsipuošusios ponios ir jas lydintys vyriškiai. Žinoma, ant salės viduryje patiestų kilimėlių jaukiai įsitaisė ir jaunesnioji karta, tačiau jie tikrai nesudarė daugumos. Kita vertus, dėl to Aliną reikėtų tik pasveikinti – ne kiekvienas vos 21-erių sulaukęs atlikėjas sugeba pritraukti solidaus amžiaus klausytojus.
Gerokai vėluojant koncertas pradedamas. Alina plačiai šypsosi, jos akys spindi, o vokalas ir toliau išlieka unikalus. Viso koncerto metu atlikėjai pritarė nuolatinis jos palydovas – smuikininkas Simas. Nedaugžodžiaudama Alina vieną po kitos dovanojo publikai puikiai žinomas dainas bei keletą koverių anglų ir rusų kalbomis. Nors pasirodymas tetruko valandą, negalėjai nepastebėti susižavėjusių žvilgsnių ir noro čia pabuvoti bent truputį ilgiau.
Koncerto pradžioje klubo savininko ištarta frazė „Jūsų laukia nuostabus, nepakartojamas renginys“ buvo pranašiška. Rodos, Alina savyje nešioja didžiulį magijos krislą, užburiantį kiekvieną, kas prisiliečia prie jos kuriamos muzikos garsų.
Komentarai