Netipiškai vėsų pavasariui gegužės 14-osios vakarą sušilti buvo galima Vilniaus „Forum Palace“ klube „Balsas.lt“, kur beveik dvi valandas dvelkė jauki amerikietiškojo bliuzo dvasia. Šį muzikos žanrą aukščiausiu lygiu perteikė svečias iš už Atlanto, Kalifornijos valstijos – Joe Bonamassa su grupe. Ne veltui vos prieš 10 dienų šis gitaros virtuozas koncertavo su Ericu Claptonu – Joe pasirodymas Lietuvoje buvo profesionalumo pavyzdys.
Visų pirma buvo paneigta aukščiausio lygio muzikantams būdinga „koncertas vėluos bent pusvalandį“ taisyklė. Pirmieji akordai nuskambėjo lygiai 19 valandą, kaip ir buvo planuota. Be dainavusio ir gitarą virkdinusio Joe Bonamassa scenoje pasirodė trys jo kolegos: niujorkietis bosistas Carmine Rojas, būgnininkas Bogie Bowles iš Šiaurės Karolinos valstijos, JAV ir klavišininkas iš dar tolimesnio kampelio – Sidnėjaus, Australijos – tai Rick Melick‘as. Ketveriukė sudarė „nesužvaigždėjusių“ muzikantų įvaizdį. Muzikantų, kuriems svarbu pati muzika, o ne užkulisiniai dalykai.
Gegužės 8-ąją 32 metų sulaukęs Joe mielu ausiai kalifornietišku akcentu pasisveikino – „Hello, Vilnius!“ ir pasiguodė, kad nemoka nė žodžio lietuviškai. Muzikantas tvirtino esąs labai nustebęs, pamatęs muzikos mylėtojų užpildytą klubą šalyje, kurioje jis niekada nėra koncertavęs anksčiau.
Pirmieji trys kūriniai – tarsi vizitinė Joe Bonamassa ir kompanijos kortelė, labiausiai atspindėjusi jų stilių: energingą bliuzą, pasižymintį pulsuojančia ritmine boso linija, ilgosmis, virtuoziškomis gitaros solo partijos. Tai užbūrė. Užsimerkus ir pajautus šią pulsaciją savyje, aplinka tarsi išnyko: ne veltui sakoma, kad bliuzas yra prigimtinė muzika, esencija kitiems stiliams – džiazui, rokenrolui, soul.
Joe Bonamassa @ Forum Palace
Vienas po kito sekančius energingus kūrinius, pavyzdžiui, „The Ballad of John Henry“ kartkartėmis kontrastingai pakeisdavo lėtos, banguojančios baladės – „Sloe Gin“ ir kitos. Visus kūrinius vienijantis bruožas – ilga jų trukmė (6 – 7 minutės). Tai suprantama – vien ko vertos jau minėtos Joe solo partijos! Kartais atrodydavo, kad dešinioji jo plaštaka tiesiog „suaugusi“ su „Gibson Les Paul“ gitara – viskas skambėjo tiksliai kaip iš natų.
Pamaloninti liko ir akustinio garso mėgėjai. Užteko vos dviejų komponentų publikai įaudrinti – Joe Bonamassos talento ir akustinės gitaros jo rankose. Keista, bet būtent individualus akustinis, o ne visų grupės narių kūriniai tapo aukščiausiu koncerto emocijų kreivės tašku.
Joe Bonamassa @ Forum Palace – akustinis pasirodymas
Besišypsantys žmonių veidai, ritmingai plojančios rankos ir šokti bandantys kūnai, tarsi sakė: „Čia atėjusieji žinojo kur eina ir dabar pasiima iš to visa, kas geriausia“. Bliuzo kalbą suprato visi.
Komentarai