Toliau tyrinėjame postmuzikos ištakas. Apsistokime ties stiliumi, vadinamu post-punk bei alternatyvomis jam: Paisley Underground, Mod revival, new romantics, US hardcore, Batcave movement (proto-goth), gothic rock, no wave. Tai 1966-1986 metai – laikai, kai post-punk pamažu tapo indie rock; laikai, kai nevengta įvairių tipų muzikinių eksperimentų.
„Postmuzika – tarsi spiralinės vijos. Ji apima visus kontinentus, stilius ir pastoviai kinta, tobulėja. Tačiau tobulėdama ji vis grįžta į pradžią. Ciklas apsisuka, tada atsiranda stiliaus “revival” (atgimimo) judėjimas, ir keliaujama toliau. Straipsnių cikle apie postmuziką nagrinėsime, kaip rimtoji muzika, susiliedama su populiariąja, tapo roku, pankroku, postroku, post-punk ir kitais stiliais. Apžvelgsime jų istoriją, dainas, įvaizdį, filosofiją.“ – iš spaudai ruošiamos knygos „Postmuzika“.
Post-punk gimimas
Kalbėdami apie post-punk, kaip tai bebūtų paradoksalu, grįžtame į tuos laikus, kai dar nebuvo punk roko. Ypač dėmesio vertos dvi grupės: The Music Machine ir The Seeds.
Los Andželo The Music Machine 1965-1969 m. grojo muziką, tuo metu vadintą psichodeliniu roku. Grupės lyderis Thomas Harvey Sean Bonniwellas (g. 1940) vadinamas pirmosios post-punk dainos – „Talk Talk“ (1966) kūrėjas. Bonniwellas domėjosi folk, tačiau svajojo sukurti muziką su „pūkeliais ir geluonimi“ (aliuzija į nuodingą vorą tarantulą). Iš pradžių vadinęsi „The Ragamuffins“, The Music Machine perėmė The Beatles šukuosenų stilių, tačiau apsirengė juodai, o Bonniwellas ėmė mūvėti vieną juodą odinę pirštinę.
Deja, grupė nebuvo populiari, daugelis melomanų ją atrado po daugybės metų. Per tą laiką Bonniwellas tyliai parašė daugiau nei 300 dainų, išleido memuarus „Talk Talk/Beyond The Garage“, o 2006 m. ėmė kurti dainas Los Andželo garage rock grupei The Larksmen. Perleistos senos ir niekada neišleistos The Music Machine dainos.
The Music Machine – Talk Talk
Dar viena grupė, siejama su post-punk ištakomis – The Seeds. Ši grupė taip pat įkurta 1965 m. Los Andžele. 1966 m. pasirodžiusi The Seeds daina „Pushin’ Too Hard“ – „Talk Talk“ konkurentė į post-punk pradininkus. Patys grupės muzikantai savo stilių tuomet vadino gassy (tuomet tokiai muzikai apibūdinti dar nebuvo žodžio „groovy“)
The Seeds – Pushin’ Too Hard
The Seeds lyderis Sky Saxon (tikr. Richard Marsh) kilęs iš mormonų sektos lizdo Salt Lake City mieste JAV. Aštuntajame dešimtmetyje jis tapo sektos „The Source Family“ nariu. Šiai sektai vadovavo įdomi asmenybė Tėvas Yodas (m. 1975), daręs įtaką visai Sky Saxon psichodelinei kūrybai. Ji, kurta pavadinimu „Ya Ho Wa 13“. Šią grupę kai kurie muzikologai vadina viena geriausių Amerikos psichodelinių komandų. Apie grupę ir sektą sukurtas filmas.
Ya Ho Wa 13 – Filmo “Revisiting Father and the Source Family” ištrauka
Šiuo metu „amerikietiškuoju Micku Jaggeriu“ kartais vadinamas Sky Saxon and the Seeds (tai – naujausia muzikanto grupė) kuria dainas su Kerry Brown’u ir Billy Corganu.
Paisley Underground
Nagrinėjant post-punk, svarbu nepamiršti, jog egzistavo judėjimas Paisley Underground, – roko grupės iš Los Andželo, atsiradusios kaip reakcija į agresyvų amerikietišką hardcore ir prisiminusios žodžius „taika ir meilė“. Paisley Underground („paisley“ – išmargintas turkiškų raštu) skambesyje buvo psichodelikos, folk rock, garage rock, power pop¸ punk rock, jangle pop, vėliausiai – indie pop bruožų.
Žymiausios Paisley Underground grupės – The Bangles, Rain Parade, Dream Syndicate, The Fuzztones, Flower Quartet, Game Theory, The Eyes of Mind, The Three O’Clock, The Verge, The Untold Fables ir kt. „Paisley Underground“ stilius padarė įtaką Prince: ypač jo 1985 m. albumui Around the World in a Day; Prince netgi savo įrašų leidyklą pavadino „Paisley Park Records“, grupei The Bangles sukūrė dainą „Manic Mondays“, o Three O’Clock priėmė į savo leidyklą.
Šios grupės – tai priešprieša post-punk muzikai, švelnesnio, ne tokio agresyvaus skambesio. Paisley Underground atšaka galime vadinti ir Naujosios Zelandijos Dunedin Sound, apie kurį pakalbėsime atskirame straipsnyje.
The Bangles – Walk Like An Egyptian
Mod revival
Mod revival stilius ir subkultūra atsirado Jungtinėje Karalystėje 1978-aisiais. Jis apėmė pub rock, pankroką, new wave bei “pasiskolino” daug idėjų iš septintojo dešimtmečio grupių The Who, Small Faces, The Kinks.
Žymiausios Mod revival grupės – The Jam, The Merton Parkas, Secret Affair, The Scene, Untouchables, Mod Fun, The Clique, The Circles.
http://www.youtube.com/watch?v=3_SFnEKuCC8The Circles – Opening Up
Mod revival egzistavo mažiau kaip dešimt metų, tačiau šis stilius įdomus ir tuo, kad padarė didelę įtaką britpop atsiradimui.
1979 m. pasirodė kultiniu tapęs filmas „Quadrophenia“ (rež. Franc Roddam), kuris suvaidino lemiamą vaidmenį Mod revival judėjime.
New romantics
„Naujieji romantikai“ – muzikos ir mados judėjimas, populiarumo viršūnę pasiekęs devintojo dešimtmečio pradžioje Anglijoje ir „nugesęs“ 1985 m. Iš pradžių jis buvo new wave muzikos dalimi, vėliau nuo jo atsiskyrė.
Žymiausios new romantics grupės – Visage, Spandau Ballet, Adam and the Ants, Duran Duran, Culture Club. New romantics mada panaši į aštuntojo dešimtmečio pradžio glam rock androginišką subkultūrą. Jos pradžia, impulsas, kuris pradėjo šią stilistiką, – nemirtinga Davido Bowie daina „Ashes to Ashes“ (1980 m.).
David Bowie – Ashes to Ashes
Spandau Ballet – True
US hardcore (hardcore punk)
Amerikietiškas hardcore – tai trumpos, greitos, rėksmingos dainos apie politiką, asmeninę laisvę, fašizmą, valdžią, smurtą, socialinę atskirtį, straight edge, veganizmą ir vegetarizmą, karą, religiją, narkotikus ir kt. Hardcore atmainos – melodic hardcore, metalcore, post-hardcore ir… thrash metal!
Kanadiečiai D.O.A. 1981 m. išleido albumą Hardcore’81, kurio pavadinimas suformavo ir žanro pavadinimą. Svarbiausios hardcore grupės – Black Flag, Bad Brains ir Minor Threat.
Hardcore krikštatėviai Black Flag susikūrė dar 1976 m. Beje, grupės pavadinimas (juoda vėliava) simbolizuoja anarchizmą. Bad Brains savo kūryboje naudojo heavy metal ir regio elementus, o Minor Threat įkvėpė straight edge judėjimą savo 1981 m. daina „Straight Edge“. Šio judėjimo atstovai negeria alkoholio, nerūko, nevartoja narkotikų.
http://www.youtube.com/watch?v=DEdykxTPmawMinor Threat – Straight Edge
Batcave movement (proto-goth), gothic rock
Judėjimo pavadinimas, reiškiantis Batmano urvą, žymi 1980 m. Londone veikusį klubą, tapusį naujos muzikos krypties centru. 1982 m. klube koncertavo naujos gothic rock bangos žvaižgdės Siouxsie and the Banshees, Bauhaus, Alien Sex Fiend, Theatre of Hate. Netrukus atsirado visa gotų subkultūra.
1979 m. Bauhaus daina „Bela Lugosi’s Dead“ vadinama gotikinio roko pradžia. Lygiai prieš trisdešimt metų prasidėjo viena populiariausių iki šiol subkultūrų, kurios vampyriškas įvaizdis ir mistika (kartais pigesne, kartais rimtesne) kvepianti kūryba tebežavi daugybę žmonių. Béla Lugosi (1882-1956) – vengrų kilmės amerikiečių aktorius, labiausiai išgarsėjęs grafo Drakulos vaidmeniu.
Bauhaus – Bela Lugosi’s Dead
No wave
Vienas įdomiausių stilių, tiksliau, post-punk atmainų, – no wave (nepainioti su new wave). Tai – trumpai gyvavęs, bet įtakingas Niujorko muzikos, filmų, performansų, vaizdo meno judėjimas, satyriškai žvelgęs į tuomet (1981 m.) itin populiarų new wave.
No wave stiliaus apibūdinti beveik neįmanoma: jame susipina funk, džiazas, bliuzas, pankrokas, avangardas, eksperimentinė muzika. Garsai – atonalūs, ritmai – pasikartojantys, muzikos tekstūra – sodri, primenanti Le Monte Young ankstyvąją muziką. Dainų tekstai – nihilistiški.
Žymiausios no wave grupės – The Contortions, Teenage Jesus and The Jerks, Mars, DNA, Swans, Lydia Lunch, Tuxedomoon. Šio stiliaus įkvėpėjai – Sonic Youth. No wave padarė įtaką vėlesnėms noise rock, industrial grupėms.
Tuxedomoon – Desire
Post-punk virsta indie rock
Šį svarbų momentą 1987 m. žymi grupės The House of Love daina „Shine On“, – jau beveik nebe post-punk, dar lyg ir ne indie rock
http://www.youtube.com/watch?v=cnzKGQJ-DpIThe House of Love – Shine On
Apie indie rock ir kitus paskutinius 2 dešimtmečius vyravusius ar tebevyraujančius postmuzikos stilius – kituose serijos straipsniuose.
Komentarai