Islandai visuomet palaikė Rytų europiečius. Pirmieji pripažino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, pirmieji susikūrusį Kosovą. Stórsveit Nix Noltes (o tarp jų ir Múm narė) su jais draugauja itin artimai – antrajame savo albume Royal Family – Divorce šis 11 islandų kolektyvas pateikia savitą tradicinių balkaniškų melodijų kompiliaciją. Hop hop!
Balkanų muzikiniai lobiai atrodo neišsemiami, kartais tuo turtu net pradedama manipuliuoti, kaip kad pavyzdžiui Borato garso takelis, kuriame prisidengiant egzotika, skamba Bregovičiaus melodijos (nors Kazachija atrodo dar už gero tūkstančio kilometrų). Tačiau šis atvejis kitoks: Stórsveit Nix Noltes net neslepia medžiagos kilmės – visi creditsai nurodyti kaip liaudies (daugiausiai Bulgarijos) dainos, perdarytos, sujungtos ir papildytos moderniais instrumentais.
Įdomus albumo išleidimo ir pristatymo būdas – priešingai, nei tradiciniai world muzikos atlikėjai, kam galima priskirti viską nuo aukštaitiškų sutartinių iki polinezijos bangų mūšos garsų, Stórsveit Nix Noltes savo darbą įrašė Animal Collective studijoje ir maža to – apšildo juos pasauliniame ture. Sunku pasakyti, kiek jiems pavyks pavergti klubinę publiką, tačiau sprendimas drąsus.
Kita vertus žavėti tikrai yra kuo – atsisakę su Islandija beasiasocijuojančių sigurrosiškų, kraštovaizdžio grožio įkvėptų garsų, Stórsveit Nix Noltes nuo pat pradžių kviečia šokti. Tranki „Wedding Rachenitsa“ galėtų sėkmingai tapti žavaus Kusturicos kuriamo chaosėlio (nors vulgarios komedijos ar antivakarietiškos politinės biografijos, deja, tą žavesį mažina) dalimi. Kelių šimtų metų turkų jungo pėdsakai girdimi „Krivo Sadovsko Horo“ – chaotiška smuiko partija nuneša kur kas toliau už Europos ribų. Stebina instrumentų įvairovė – albume nedominuoja gerai pažįstami „Katytė juoda – katinėlis baltas“ pučiamieji. Jie dažniau vieta užleidžia smuikui, akordeonui ar kontrabosui.
Tačiau tradicijų laikymosi muzikantai taip pat nesiekia. Albume vestuvių ir laidotuvių melodijos bandomos pateikti per post punk prizmę. Dažniausiai tai puikiai pavyksta – „Pajdusko“ pabaiga virsta puikiu įkvėpimu Iano Curtiso stiliaus šokiui, „Winding“ persmelkia konvejeriškų mušamųjų ir piktų gitarų, o labiausiai norisi išskirti „Elenska Rachenitsa“ – nuostabią gitaros melodiją, papildytą pučiamaisiais, o pabaigoje išvirstančią į tipišką, bet visiškai nenuspėjamą pietietišką improvizaciją. Vienintelis sunkiau klausomas epizodas – „Trajiska Recenica“, kur destrukcija jau šiek tiek nustelbia bet kokią sunkiai užčiuopiamą melodiją. Pabaigoje islandai šiek tiek priartėja prie savo gimtinės – „Nevestinko Horo“, papildyta keltiškais motyvais, gražiai užbaigia albumą.
46 minučių trukmės įrašas neprailgsta tiek, kad spėtum pasiilgti vokalo, kurio čia nei kvapo nėra. Priešingai – „Royal Family – Divorce“ yra geriausias būdas pajusti senesnių melodijų ir lentynose šiek tiek apdulkėjusių instrumentų jėgą. Kol mes galime pasidžiaugti turėdami Atalyja, pasaulis ir toliau mažėja – vienas žemyno kraštas sėkmingai perima visiškai priešingo krašto kultūrą. Ir nors Islandijos ekonomikai labai sunku, bet jų muzika išlieka absoliučiai nepakartojama.
ORE vertina: 9/10
Stórsveit Nix Noltes – Krivo Sadovsko Horo
Komentarai