Visi puikiai prisimenam K. Tarantino filmo „Bulvarinis skaitalas“ garso takelį, kuriame skamba nemirtingas surf muzikos perlas „Misirlou“. Nuo pat vėlyvųjų ’50-ųjų šis muzikos stilius yra vienas ištvermingiausių ir nuolat prisikelia vienu ar kitu pavidalu. Nuo tiesioginių šios kultūros atstovų banglentininkų ir jų barų Kalifornijos pakrantėse, surf muzika pasklido visame pasaulyje, nusinešdama klausytojus savo svajingomis melodijomis. Nors Baltijos jūra tikrai nėra banglentininkų rojus, jos pakrantėse taip pat atsiranda surf atstovų. Gegužės pabaigoje Lietuvoje lankysis garage/surf grupė The King Kongs iš St. Peterburgo (Rusija). Vienoje Vilniaus scenų jie žada daug geros nuotaikos, šokių, flirto, šypsenų bei surf, psycho, twist, rhythm roko garsų. Ta proga Ore pakalbino grupės senbuvį gitaristą Artiomą Petrovą.
Kas atsitiko 2004-ųjų vasarą, kad nusprendėte išlįsti iš rūsio?
Greičiausiai pastūmėjo tai, kad įsigijome elektrines gitaras. Namuose dažniausiai grodavome akustiniais instrumentais prie jų pritaisę garso nuėmėjus. Atsiradus „laisvų“ pinigų, nusipirkome gitaras ir nusprendėme pasirodyti viešumoje. Susiradome būgnininką, bosistą… ir viskas prasidėjo.
Kodėl iš vakarietiškos kultūros simbolių pasirinkote būtent Kingkongą? Juk buvo galima pavadinti grupę ir The Mickey Mouses arba Rocky Balboa.
Rocky Balboa greičiau galėtų būti streitedžų (straight edge – pankroko atmaina, kurios atstovai propaguoja sveiką gyvenimo būdą – aut. past.) grupė. Mūsų atveju Kingkongas, visų pirma, yra ne vakarietiškos kultūros, o sovietinės praeities simbolis: didžiulė beždžionė iš videosalonų ir senovinių kino teatrų, anekdotų ir posakių herojus, visų vaikų draugas. Tokios šio pavadinimo ištakos, o paskui jau – visa kita.
Ar grupės pradžioje jums kokie nors atlikėjai padarė įtaką?
Ne… Mes labai mėgome (ir dabar mėgstame!) garažinio pankroko rinkinius Back From The Grave, Garage Punk Unknowns, Teenage Shutdown ir panašius. Juose ypač patikdavo labai prastai įrašytos grupės, tokios kaip Rats arba Modds. Tačiau šiais atlikėjais aklai nesekėme!
Jūsų devizas: „Body of a Man, Mind of a Teenager, Soul of an Animal“ – pakomentuok?
Viskas labai paprasta: fiziškai mes jau seniai nebe paaugliai, ko nepasakysi apie mūsų protą, cha-cha, na, o scenoje atrodome kaip laukiniai žvėrys. Iš tikrųjų tiesiog perdariau The Cramps (beje, dar galioja atsakymai į klausimą apie garbinamus atlikėjus?) plakato frazę, kuri originaliai skamba: „body of a boy, mind of a monster, soul of an unearthly thing!!!“. Jei neklystu, šis šūkis buvo sukurtas B kategorijos filmui „I was teenage Frankenstein“.
Kaip atsitiko, kad nuvažiavote į „garažą“, o paskui pasukote link surf? Juk abu šie stiliai tikrai nėra patys populiariausi…
Pačioje pradžioje buvo įdomu groti purviną ir triukšmingą garažinį pankroką, paskui kažkaip natūraliai atsirado vis daugiau surf instrumentalų. Gali būti, išmokome geriau groti, galbūt, nusibodo dainuoti. Tiksliai nepasakysiu. Mes juk nekomercinė grupė, todėl klausimo apie tai, kas dabar populiaru, o kas ne, paprasčiausiai nekilo. Grojam tai, kas mums patinka ir, man atrodo, grojame taip, kad ir kiti žmonės, tolimi nuo ’60-ųjų scenos, patiria malonumą.
O ar turite kolegų Rusijoje, grojančių panašią muziką?
Žinoma! Negalime teigti, kad ši scena labai jau didelė ir stipri, tačiau yra keletas gerų grupių. Iš veteranų visų pirma reikėtų paminėti Messer Chups, kurie dabar groja 200% surf’ą. Taip pat yra keletas gerų Piterio surf grupių, kaip kad Coffin Wheels (jie atsakingi už horror surf frontą) ir Freddie & The Drillers, Novgorode groja Voodoo Band, Maskvoje – Silvertones ir Vivisectors. Buvo labai gera Maskvos grupė Tom i Fantomy – kito gero kolektyvo The Crushers projektas. Pastarieji grojo labai autentišką ir teisingą garažinį pankroką. Deja, šių grupių jau nebėra. Maskvoje dar yra puiki garage punk grupė The Cavestompers – neseniai jų vinilas buvo išleistas Europoje. Na, ir žinoma reikia paminėti mūsų buvusio bosisto grupę The Yellow Pillow – jie skamba tikrai labai autentiškai. Visus šiuos atlikėjus ir dar daugiau galima rasti „Friends“ skiltyje mūsų puslapyje www.myspace.com/kingkongs
Kaip supratau, jums didelę reikšmę turėjo koncertas su Rusijos pankroko legendomis Graždanskaja Oborona. Grupe, kurios reputacija gana dviprasmiška dėl savo politikos – turiu omenyje grupės lyderio J.Letovo dalyvavimą nacionalbolševikų partijos veikloje. Kaip atrodė jūsų susitikimas?
Žinai, visi tie Gr. Ob. skelbti politiniai pareiškimai – praeitis ir lai kiekvienas daro savo išvadas. J. Letovo asmenybė – daugeliu atveju nevienareikšmiška, tačiau ginčytis su tuo, kad jis buvo iš tiesų didis muzikantas ir poetas (angliškai tiesiog „artist“) yra beprasmiška. Su Gr. Ob. susitikome atsitiktinai, o pagrindine pažinties priežastimi tapo būtent meilė garage muzikai ir panašiai psichodelikai. Groti su jais viename koncerte buvo labai malonu. Turbūt Gr. Ob. taip pat galima būtų pavadinti vienais mūsų favoritų.
Tas pats J. Letovas įrašė ir prodiusavo jūsų debiutinį albumą Live! Kaip jums dabar jis skamba? Kokie prisiminimai apie grupės pradžią?
Nutiko tokia istorija: mūsų koncertą įrašė „Solnze records“ bosas Bertas Tarasovas, anksčiau įrašinėjęs ir Gr. Ob. „butlegus“. Kai su Bertu svarstėme, ką daryti su tuo įrašu, juokais pasiūliau nusiųsti jį į „Gr.Ob. records“, kad jie padarytų suvedimą ir uždėtų minios triukšmą. Bertas taip ir padarė.
Šiandien albumas klausosi įvairiai. Dažniausiai – sunkiai, nes neįmanoma klausytis to paties įrašo milijoną kartų. Techniškai sugrota nelabai gerai, tačiau viskas gyvai ir su užsidegimu – tokie ir buvome. Koncertinių garage grupių įrašų kontekste šis albumas atrodo tikrai neblogai. Pavyzdžiui, Fuzztones Live In Europe skamba ne ką geriau nei mūsų Live!.
Apie grupės pradžią galiu pasakyti, kad The KingKongs visada buvo ir lieka (norėčiau, kad taip būtų visada) visų pirma draugų grupe. Tai turbūt nelabai gerai verslui, tačiau visame tame išlieka tam tikras linksmumas.
Šiandien pasaulyje madinga įrašinėti analoginiais instrumentais ir aparatūra. Nežinau, kaip įrašytas jūsų naujasis albumas, tačiau koks skirtumas tarp juostos ir skaitmeninio įrašo?
Naują albumą taip pat įrašinėjome į juostą, bet paskui viską pervedėme į kompiuterį. Nors masteringą vėl darėme juostoje. Man asmeniškai įrašas juostoje skamba šilčiau. Tą patį pasakytų daugelis. Tačiau galima padaryti ir labai gerą skaitmeninį įrašą. Svarbiausia įrašinėti rankomis ir su galva. Prasta kompozicija nepagerės nuo to, kad įrašysi ją į juostą arba skaitmenį. O štai gera kompozicija gali pagerėti, ją įdomiai įrašius. Tačiau tam nebūtinai reikia naudoti juostą. Yra daug keistuolių, siekiančių įsirašyti su kuo autentiškesne aparatūra, tačiau ne tai svarbiausia. Bent jau man. Kai klausaisi mp3 per kompo kolonėles, dažniausiai neįmanoma suprasti, ar tai skaitmeninis, ar analoginis įrašas.
Papasakok apie jūsų naują albumą Surfin’ Circus. Kiek žinau, tai jūsų pirmas pilnavertis studijinis albumas?
Taip! Ir šiuo įrašu esame labai patenkinti. Pavyko pagauti studijoje skambesį, ne visai įprastą mūsų koncertams. Kai kam įrašas gali pasirodyti tolimas ir šaltas, tačiau, mano nuomone, būtent taip ir turi skambėti „Surf Beat from behind The Iron Curtain“! Šis CD išleistas limituotu tiražu – 500 numeruotų kopijų. Albume viso yra 8 kompozicijos: 5 originalios, Davie Allan and The Arrows koveris, instrumentinė Muslimo Magomajevo dainos „Ulybnis“ versija ir vienas videosalonų epochos hitas – „El Bimbo“ (tas pats, kuris skamba kai „Policijos akademijoje“ rodo barą „Golubaja ustrica“). Gegužės viduryje pristatome albumą Piteryje, o po kelių darom „Myspace release party“ – sumesim visą albumą į internetą. Na, ir žinoma turėsime diską mūsų koncertuose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje!
Tarp jūsų internetinių draugų yra tokio pačio pavadinimo surf grupė iš Leipcigo (Vokietija). Ar bendraujate artimiau? Bendras įrašas būtų kaip tik!
Cha-cha, puikus klausimas! Kaip tik neseniai su vokiečiais svarstėme tokią galimybę. Manau, kad toks albumas kada nors tikrai pasirodys. Baisiausia, kad mums pradėjus groti, Piteryje atsirado dar viena grupė, pasivadinusi rusiškai „King Kongi“. Laimei, jie greitai suprato, kas čia tikrieji karaliai ir pasitraukė į šešėlį.
„Pribaltikoje“ grosite primą kartą. Ko tikitės iš šio mini-turo po Estiją, Latviją ir Lietuvą?
Jau esame groję Estijoje (Taline ir Tartu). Mus labai šiltai priėmė ir maloniai nustebino tai, kad salėje netgi atsirado žmonių, žinančių mūsų dainas. Kaip dainavo Ramones (taip, iš dalies melavau kalbėdamas apie mėgstamus atlikėjus, jų yra nemažai), „Touring, Touring is never boring“! Būtent to ir tikimės. Geri koncertai, linksmi veidai, nauji pažįstami, miestai, įspūdžiai, skanus maistas ir alkoholis. Ir dar turėtų būti puikus oras!
< ,b>Vilnius – 2009 metų Europos kultūros sostinė. Ar girdėjai ką nors apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą?
Gėda, tačiau nieko ypatingo apie Vilnių nežinau. Tikiuosi, kol kas. Anksčiau klausiau daug lietuviškų grupių: Bora, SC, Toro Bravo, Frekenbok, Spichki ir, žinoma dr.Green. Daug girdėjau apie „Green“ klubą, tačiau paskui arba nutolau nuo šios scenos, arba kultūros mainai tapo ne tokie intensyvūs. Iš aktualios lietuviškos muzikos žinau tik Aliną Orlovą. Tačiau 100% įsitikinęs, kad Vilniuje puikiai praleisim laiką.
The King Kongs pasirodymas Lietuvoje įvyks gegužės 23 d. Vilniuje, „Alaus namuose“ (Goštauto g. 8). Bilieto kaina – 5 lt.
The Kings Kongs internete:
thekingkongs.com
www.myspace.com/kingkongs
Komentarai