Einant į jau trečius metus rengiamą interneto ir tinklaraščių konferenciją kažkur kirbėjo nerimas: ar organizatoriams pavyks peršokti pačių išsikeltą kartelę? „Login 2009“ neabejotinai tapo daugiausiai blogerių dėmesio sulaukusiu renginiu – konferencija buvo paminėta mažiausiai dvidešimtyje „rimtosios“ žiniasklaidos publikacijų neskaičiuojant didesnių ar mažesnių tinklaraštininkų dėmesio.
Vos įžengus į „Siemens“ areną pasitiko baltai vilkintis komandos savanoris ir įteikė iš laikraščių pasiūtą maišelį. Jame – organizatorių dovanos, interneto prisijungimo slaptažodis ir guminė kompiuterio pelė, reklamuojanti euro tinklaraštį. Pelės tikslo nepasiekia – reklamuojamame tinklarašty vis dar nesu apsilankęs.
Prieš pirmąjį pranešimą užsukome išgerti kavos ir netikėtai susidūrėme su vienu iš buvusių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus. Gaila, kad viešai rodomuose „blakė.lt“ ekranuose nepamatėme jo pasisakymų interneto, tinklaraščių ir naujų žiniasklaidos formų klausimais.
Steve Chazin: „Apple“ socialinių tinklų paslaptys
Neabejotinas konferencijos headliner. Ko vertas vien faktas, kad jo pristatymą sudarė maždaug 300 skaidrių, kurios užėmė daugiau nei 800 megabaitų.
Kaip įprasta, pristatymas prasidėjo trumpa asmenine dosjė ir ryšių su „Apple“ korporacija įvardijimu (jis yra buvęs „Apple“ darbuotojas). Savo kalboje Steve atskleidė paties pavadintas „akivaizdžias paslaptis“, kaip panaudojant socialinę mediją įsiveržti į verslo elitą.
Viena pagrindinių jo idėjų – žmonės perka, nes nori priklausyti vadinamai „genčiai“. Jei neklystu, ši mintis buvo išsakyta prieš keletą metų išleistoje knygoje „Apple smegenys“. „Genties“ sąvoka – antropologinė. Nuo seno kiekviena bendruomenė turėdavo savo ženklus, elgesio modelius ir kultūrines nuostatas, kurios jos narius išskirdavo iš kitų. Šiandieninėje globalioje „gentyje“ toks ženklas yra, sakykim, iPod: jo garso kokybė nėra geresnė už kitų mp3 grotuvų, jo spalvos nėra ryškesnės, jo baterija nepasižymi ilgesniu darbo režimu. Tačiau iPod neabejotinai yra paprasčiau valdomas nei kiti, ir svarbiausia – jis yra ženklas, kad priklausai bendruomenei, šiuo atveju, iPod bendruomenei. O tai iškart tave daro modernesniu, madingesniu ir patrauklesniu.
Anot pranešėjo, žmonės linkę demonstruoti savo priklausymą tam tikrai grupei. Todėl jie išsiskutinėja „Apple“ logo ant pakaušio (jo žodžius lydėjo nuotraukos su pavyzdžiais), darosi „Apple“ tatuiruotes ir visiems kolegoms pasakoja, koks kietas yra naujasis iPhone. Dėl to žmonėms reikia padėti: duoti kompanijos atributų (lipdukai, marškinėliai ect) ir sukurti priemones, kurių pagalba vartotojai galėtų skleisti naujienas apie savo mėgiamą prekės ženklą. Kaip tik čia yra stichija „Facebook“ ir kitoms Web 2.0 programėlėms.
Tai tik keletas Steve kalbos punktų. Verta išskirti jo presentation skills: žmogus pusantros valandos kalbėjo nei karto neužsikirsdamas; įspūdingo slide show ir žaidimų su publika dėka jis visą laiką išlaikė auditorijos dėmesį.
Galima ginčytis, ar tai buvo prezentacija apie „Apple“ socialinių tinklų paslaptis ar tiesiog puikiai surežisuota „Apple“ reklama. Tačiau neabejotina, jog tarp klausytojų atsirado ne vienas, kuris į savo must-have daiktų sąrašiuką įrašė iMac, iPhone ar bent jau iPod.
Dmitry Sholomko: Skaitmeninio marketingo tendencijos ir „Google“
Kaip skelbė organizatoriai, tai buvo pirmoji „Google“ atstovų prezentacija Lietuvoje, todėl D. Sholomko buvo ypač laukiamas. Tačiau tai, ką išgirdome, nebuvo itin nauja, ar itin svarbu. Bet vis tiek verta dėmesio.
Savo kalboje D. Sholomko išskyrė aštuonias tendencijas, kurios, jo nuomone, atspindi interneto erdvės vystymasi. Visų pirma „push“ medija tampa „pull“ medija. Tai reiškia, kad senuosius laikraščius, TV ir kitas formas pakeičia internetas. O internete labai lengva matuoti ROI, auditorijos dydį ir kitus dalykus. Suprantama, tam naudingiausi yra „Google“ įrankiai, nes ši kompanija geriausiai supranta šio perėjimo svarbą ir mąstą.
Kitas įdomus dalykas – ką, remiantis labiausiai ieškomų žodžių sąrašu, galima pasakyti apie visuomenėje vyraujantį elgesį. D. Sholomko pateikia įdomius grafikus, kuriuose parodoma, kaip keičiasi ieškomiausių frazių reitingas. Jeigu nuspėtume, kokia frazė bus populiariausia, galėtume įšokti į internetinės žiniasklaidos traukinį. Offline įvykiai daro įtaką online įvykiams, teigia pranešėjas. Gaila nespėjau paklausti, kada ateis metas, kuomet online įvykiai nubrėš offline pasaulio vystymosi gaires.
Dar viena tendencija – tekstas nebėra toks svarbus. Remiantis statistika, kas tris minutes į internetą įkeliama daugiau nei dvidešimt valandų trukmės video medžiagos. Neužilgo tas metas, kuomet tekstą pakeis vaizdo įrašai.
Na ir paskutinė mintis – jeigu kas nors sukūrė išties kokybišką interneto projektą, nesvarbu ar tai būtų naujienų portalas ar mažylis tinklaraštis – žmonės nesilankys jame vien dėl kokybės. Reikia reklamos. Mažinti reklamos išlaidas krizės metu nėra protinga išeitis ilguoju laikotarpiu. Ar tik nebus taip, kad už tokių pasisakymų kyšo komercinių interesų ausys? Nepaisant to, pristatymas buvo tikrai vertas dėmesio. Labiausiai patiko tai, kad pranešėjas nepasislėpė nuo žmonių, tačiau visus norinčiu padiskutuoti pakvietė į jaukesnį barą, kuriame prie stiklo gėrimo galima išdėstyti savo argumentus.
Šarūnas Mikelevičius: Kavos?
Po šių pristatymų vykusiuose „Login 2009“ apdovanojimuose nedalyvavau, o kiek vėliau atėjęs vos spėjau įsisprausti į paralelinių sesijų salėje vykusį Šarūno Mikelevičiaus pristatyma apie „Coffee Inn“ rinkodarą internete.
Pranešimas prasidėjo keliais skaičiais, kas pasiekta, kiek žmonių prie to dirbo ir panašiai. Iš karto užkliuvo pranešėjo nuoširdumas. Gal buvau labai naivus, bet jaučiasi taip, tarsi pristatymą darytų ne išdidus lektorius, o senas pažįstamas.
Kaip vieną savo sėkmės internete priežasčių Š. Mikelevičius įvardijo tai, kad su klientais bendrauja aukščiausio lygio „Coffee Inn“ vadovai. Tiesa, kai kažkas iš auditorijos paklausė, ar taip bus ir verslui toliau sėkmingai plečiantis, pranešėjas nebebuvo toks tikras, ar šios atsakingos pareigos nebus kada nors perleistos žemesnio rango komandos nariui.
„Coffee Inn“ nebūtų „Coffee Inn“ jei gale pranešimo nepakviestų puodelio karamelinės mocca. Priežastis paprasta – kuriama nauja „Facebook“ programėlė, leisianti vartotojams vieniems kitus vaišinti kava. Apie jos vystymo galimybės ir sunkumus buvo pakviesti kalbėti visi. Tenka konstatuoti, kad tai – tipiškas Web 2.0 kompanijos bruožas – ji yra tokia, kokią ją sukuria vartotojai.
Dansu Dansu: Žinau ką veiksi kitą kartą prisijungęs
Toliau mano tvarkaraštyje – tinklaraščio Dansu Dansu bendraautoriai Arnas ir Eglė. Iš pirmo žvilgsnio jie išsiskyrė tuo, kad kad neturėjo nė vienos skaidrės ir už jų nugaros juodavo egzistencinė bedugnė. Maža to, pranešimo pradžioje jie užsiminė, kad rengdamiesi „Login 2009“ apsilankė pas kunigą patarimo. Iš čia ir gimė pirmoji tezė – velniškai svarbu yra reputacija internete. Jau minėtasis kunigas pamokslui apie savo mirusį kolegą informacijos ieškojo internete. Ir rado. Tai rodo, kad vieną kartą įžengęs į virtualią erdvę nedingsi iš jos net miręs.
Dar įdomiau tai, kad didėjant socialinių tinklų ir jų vartotojų skaičiui, mažėja pornografijos svetainių lankymas. Pranešėjų nuomone tai reiškia, kad socialiniai tinklai tarnauja ne tik kaip būdas bendrauti, bet ir vieta atskleisti seksualines fantazijas. Tačiau kiek pačiam yra tekę girdėti, nėra nustatyta, ar tarp šių dviejų skaičių kitimo yra priklausomybė. Galbūt pornografinių svetainių naršymas mažėja dėl to, kad nešvankius filmukus žmonės siunčiasi torrent pagalba, o ne dėl to, kad seksualinius geidulius klaviatūros pagalba išlieja socialiniuose tinkluose.
Pagrindinė pranešimo žinutė – technologijos turi didelį žmogiškumo užtaisą, kurio nereikia bijoti panaudoti. Pasakyta iš tiesų teisingai, nėra net ką pridurti. Nebent tai, kad tai buvo vieninteliai pranešėjai, kurie mintis dėstė sėdėdami ir nuoširdžiai stebėdami klausytojų veidus.
Dainius Blynas: Ar reklamos verslas – papirkinėtojai, o tinklaraščių autoriai – pasipūtėliai?
Į akis pirmiausia krenta tai, kad jo skaidrių fonas – raudonas. Akyli stebėtojai „blakė.lt“ ekranuose suskuba pranešėją išvadinti komunistu. Ar ne geras pavyzdys, kaip greitai veikia socialinė medija?
Grįžtant prie pristatymo reikia pastebėti, kad į akis pirmiausia krito neaiškiais pagrindais pateikiami skaičiavimai apie tinklaraščių įtaką prekių ar paslaugų pasirinkimui. Nepaisant to, buvo verta klausyti, nes pranešėjas pateikė įdomią įžvalgą: visa medija tampa nebe vienpusis vieškelis, o dvipusė magistralė. Paprasčiau šnekant, ateina „conversational media“ metas. Mes esame revoliucijos liudininkai, mat ateis toks metas, kai žiniasklaida, vengianti dialogo su skaitytojais/vartotojais, išnyks.
Prekės ženklas yra tai, ką apie tave šneka. Sena tiesa, dar kartą pakartota pristatyme. Ir vienintelis būdas suvaldyti tai „ką apie tave šneka“ – dalyvauti pokalbyje. Jei ignoruosi dialogą, jis vistiek įvyks, tačiau į vienus vartus. Todėl būtina kalbėti.
Simonas Bartkus: Ar tinklaraštininkai pagrįstai susireikšminę?
Tikiausiai pats kritiškiausias tinklaraščių atžvilgiu pristatymas. Ir labai gerai, kad jis buvo, kritiškas požiūris visada naudingas.
Viena pagrindinių pranešėjo tezių – tinklaraščiai išsivystė iš anoniminių komentatorių, kurie savo nuomonę reikšdavo po didžiųjų portalų straipsniais. Tuomet tie, nenorėję kalbėti informaciniame triukšme, sukūrė atskirus tinklaraščius, kuriuos dalijosi mintimis apie jiems rūpimus dalykus.
Blogiausia tai, kad tokių atsirado vis daugiau ir daugiau. Antroji tezė, skamba taip: didėjantis tinklaraščių populiarumas juos žudo, nes geriausieji dingsta informaciniame triukšme. Dar žudo ir kita priežastis – bent jau Lietuvoje nėra galimybių uždirbti iš ties nemažai pinigų rašant tinklaraštį, todėl anksčiau ar vėliau išblėsta motyvacija juos rašyti. Jeigu nėra pinigų, iš idėjos ilgai negali dirbti.
Suprantama, tokios pranešėjo tezės sukėlė diskusiją, kurią dėl laiko stokos reikėjo nutraukti vos po pirmųjų pasišaudymų.
Leonidas Donskis: Kas laukia privatumo ir viešumo sferų globalizacijos eroje?
Afterparty metu teko išgirsti daug nuomonių apie garsiojo filosofo pranešimą. Vieni teigė, kad jis neturi ryšio su kitomis konferencijoje išsakytomis mintimis kiti tvirtino priešingai: esą pranešimas padėjo į interneto plėtrą pažvelgti pro akademinę prizmę. Kadangi Ore.lt nesivelia į politines diskusijas, pateiksiu tik trumpas pastabas iš L. Donskio pranešimo.
Pirmiausia profesorius kalbėjo, kad nūdienos pasaulis praranda privatumą. Jeigu tokie rašytojai kaip G. Orwellas ir A. Huxley tai laikė totalitarizmo triumfu, dabar tai yra liberalumo požymis. Visi tie, einantys į realybės šou, rašantys Twitter srautus ar į Facebook galeriją keliantys vakarėlių nuotraukas, savo noru atsisako privatumo, nelaiko to totalirizmu. Tad Didysis Brolis yra ne mistinė valdžia, bet mes patys. Mes patys save valdome, nes stebime vienas kito privatumą.
Profesorius savo paskaitą baigė mintimi, kad tie, kurie yra garsūs ir žinomi, savo privatumą saugo, o tie, kurie nori tokiais tapti, stengiasi kuo labiau prarasti savo privatumą eidami į realybės šou ir rašydami asmeninio gyvenimo smulkmenas socialiniuose tinkluose.
Nuo savęs dar norėčiau pridėti Andy Warholo citatą, kad kiekvienas gali būti žymus penkiolikai minučių. Ir dažnas dėl trumpalaikės šlovės padarys viską, net atsisakys didžiausio turto – privatumo.
Pabaigai
Prieš eidamas į konferenciją skaičiau nemažai kritiškų atsiliepimų apie būsimą konferenciją. Labiausiai įstrigo mūsų portalo kolumnisto Paul Nevermind išsakyta mintis, kad į šią konferenciją nebuvo pakviesti tinklaraščius Hardcore.lt platformoje rašantys autoriai. Jie buvo vieni pirmųjų pritaikę šį naują metodą Lietuvoje. Mano subjektyvia nuomone, jie pakviesti nebuvo, nes atstovauja kontrkultūrai, kuri oponuoja bendroms rinkodarininkų ir interneto teoretikų mintims apie tai, kaip šią naują saviraiškos platformą panaudoti komerciniais tikslais.
Tačiau galbūt jeigu Hardcore.lt tinklaraštininkai būtų pakviesti, jie pamažu užsikrėstų, taptų tokiais pačiais prekės ženklo į tinlaraštį integravimo entuziastais? Atsirastų grėsmė kontrkultūrai. Tad nors ir negavę vietos „Login 2009“, alternatyvūs blogeriai vis dar liko ištikimi ne-komercijai.
Pati konferencija buvo itin sklandžiai organizuota, pristatymai vyko laiku ir vietoje, nė vienas nevėlavo. Užsienio pranešėjai, priešingai nei kitose konferencijose, nebuvo nuvaryti arkliai, kalbantys visiems žinomas idėjas, o autoritetingi savo sričių ekspertai, pasidalinę praktiškomis įžvalgomis, kaip pagerinti kasdienę veiklą.
Kaip įprasta, tokių konferencijų naudą reiktų matuoti ne vien gerais atsiliepimais, bet ir užsimezgusiomis pažintimis bei naujai sukurtais projektais. Tikimės, kad ši iniciatyva gyvuos dar ilgai.
Komentarai