Ant to pačio kaip ir praėjusiais metais kalnelio pasistačius palapinę jau galima eiti checkinti scenų ir šiaip įvairių pramogų. Trys scenos išsidėsčiusios per dvi lokacijas – „Padangės“ scena yra lauke, galima šokt ant smėlio, šalia laužas, maistas ir improvizuoti suoliukai/tranzeriškos kėdutės. Čia daugiausia live. „Griaustinio rūsys“ (d’n’b) ir „Žaibo rūsys“ (techno beigi electro) yra, nesunku atspėti, rūsiuose.
Per šitą „Pasaką“ rūsių populiarumas kiek priblėsęs, iš dalies gal dėl to, kad daug lankytojų renkasi bendravimą, socializingą prie palapinių, iš dalies dėl to, kad rūsiuose drėgna, šalta ir tamsu, žodžiu truputį grūzas.
„Padangės“ scenoj tuo tarpu klausytojų nemažai. M.I.R. project pasirodo labai neblogai – klausytojai pritariamai linkčioja ir linguoja, nepatenkintų nėra. Vizualizacijos aka paišymas „ant“ dangaus, aplink mėnulį ir „ant“ dvaro – verti plojimų, tai kažkaip gaila, kad tokiems dalykams nelabai įmanoma paploti arba šiaip išreikšti kokį pritarimą.
Pasimalus aplink lokaciją jau laikas išbandyti rūsius. Čia man labiausiai laukiamas Golden Parazyth, n kartų girdėtas bet niekaip nenusibostantis. Jį nominuočiau geriausiam „Pasakos“ pasirodymui. Prieš muzikai užgrojant ir Parazyth uždainuojant rūsys nejučia prisipildo lankytojų. Antram jo albumui pagal publikos isteriją galima prognozuoti net labai neblogus pardavimus. Atlikta daug naujo ir, džiugu, gero stuff. Golden Parazyth muzika turi tokią savybę, kad jos norisi klausytis užsimerkus, bent jau man.
Kai tekdavo atsimerkti, matydavau misterį Parazitą dūkstantį prie laptopo ir visai šalia manęs besiduodančią Aliną Orlovą. Tuo metu nelabai supratau, kodėl ji tai krenta ant kolonėlės, tai ant jos lipa, rėkia ir mojuoja rankomis. Kaltas neišmanymas – pasirodo naujas gabalas „Innocence“ (gali būti išklausytas Ore Grotuve) yra Parazito ir Alinos kolaboracija! Tai dėl to panelė Orlova taip įnirtingai virš minios šoko go-go, tiesdama rankas i pagrindinį performerį. Nulis ramumos.
Naktį paklaidžioję ir pabendravę su įvairiais ir savaip įdomiais naujais draugais, visokie duracell kiškiukai ir šiaip nepavargę gali sutikti naują dieną su Mondayjazz. Šitą kolektyvą man jau sunku įsivaizduoti grojantį ne paryčiais.
Šeštadienį atsiskleidžia visa papildomos festivalinės veiklos puokštė. Pagal norus ir galimybes galima: gulinėti ir stebėti aplinką, aplankyti ežerėlį (tiem, kas naktį prieš tai nebuvo iki ten nuklydę) ir ten pasimaudyti arba ne, pavalgyti visokio šilto fast-food, prisipirkti aksesuarų ir taip toliau.
Kino kluonas šiais metais vystomas visokių stichijų ir katastrofų temą. Kaip ir visad, čia daugiausiai klasikos ir B movie produkcijos. Tromos filmai demonstruojami išimtinai vėlai/anksti ir susilaukė ypatingų liaupsių. Iš ryto bandyta išsiaiškinti, kuriame gi filme Jėzus trankėsi po miestą su treningais, ir kas ten tiksliai vyko per Killer Condom ir Redneck Zombies? Kita atrakcija, susijusi su kinu – viso festivalio metu aplink bėginėjantys jaunuoliai, su 8 mm kino kameromis filmuojantys festivalį, patį filmą parodę antros dienos naktį. Va prašau: čia tai operatyvumas.
Teatras. Du spektakliai – vienas pagal Bulgakovą, kitas pagal Gogolį. Pirmajam šiek tiek kliudė techniniai nesklandumai, ir todėl viskas smarkiai vėlavo. Išėjus iš jo panirau į apmąstymus ir į antrąjį eiti nebesiryžau, nors gaila, sakė geras buvo.
Antrą naktį atviroje scenoje MC veikla (dainavimas? repavimas?) užsiėmė Eeazystailas su Ministry of Ecology ir Messiah su Mad Orchestra. Pirmasis sąstatas labiau kūria chillą, Messiah gi gliaudo visuomenės problemas, skaudulius ir aktualijas naudodamas tikrai TŽŽ vertą leksiką.
Rūsiuose antrąją naktį gi ir vėl daužos ir vibruoja dramenbeisas ir dubstepas su įprastais vardais. Eiti į šituos rūsius vis mažiau traukia, nes žmonių – mažai, o drėgmės, šalčio ir neaiškių tipažų iš šešėlių – daug. Desertui norėjau pasilikti Manfredą, kuris turėjo groti „Žaibo“ rūsyje nuo 3:30 ar 4:30 „iki galo“, tačiau, matyt, jau nelemta buvo jį išgirsti.
Reziume: šventė pavyko.
Komentarai