Berlyno hardkoras: pokalbis su T.Raumschmiere

Tąvakar Vilniuje lijo, ŠMC buvo atidaryta „Big in Japan“ paroda, o pusė klubinės Lietuvos pabėgo į „Sūpynių“ festivalį.
„Gravity“ nebuvo pilnas, bet ir nebarškėjo kaip skardinė. Barmenai neskubėdami laistė taures gėrimais, lankytojai dreifavo erdvėse, ašaros nesublizgėdavo apsiblaususiose akyse apsilankius laiptinėje ir net šlapios striukės, švarkai ir megztiniai be eilės džiuvo rūbinėje.

Birželio 19-os vakaras klube

Vakaras, tiesa pasakius, akivaizdžiai prasidėjo nuo Golden Parazyth pasirodymo. GP iš antrojo albumo – gilesnis ir sunkesnis, neretai prieš pradėdamas vynioti mus į šokio vatą, maloniai nugąsdina noizinėmis įžangomis. Šiaip ar taip, mūsų jaukios šalies festivaliuose Giedrių ir grupę, matyt, dar girdėsime daug kartų.

T.Raumschmiere setas pratęsė GP duotą toną, bet nukeliavo į sunkesnio techno programą. Keli šokantieji aikštelėje atidirbo visą diskoteką, nuo ramesnės įžangos iki purvinų ir tamsių trankymųsi antroje seto pusėje. Galiausiai viskas baikgės kelių vaikinų maldavimais nepasiduoti ir dar pagroti. Juolab ne tik ausyse, bet ir prieš akis plastiškai vystėsi tikra rokenrolo drama. Drabužiai lėkė į šalį ir abejose pulto pusėse virė negausūs, bet laukiniai šokiai.

Pasirodymas prasidėjo vėlai ir baigėsi anksti (lauke jau buvo šviesu), su Marco mes persimetėme vos keliais žodžiais. Galiausiai, prieš kelias dienas į MySpace dėžutę pasibeldė pokalbio tęsinys. Tad prieš jus – trumpas pasakojimas apie techno panką Marco Haas, jo muzikines veiklas ir gyvenimą Berlyne.

T.Raumschmiere, muzikiniai trip reportažai ir kiti Marco projektai

Su T.Raumschmiere, kurio tikrasis vardas Marco Haas, Ore dar nuo 2003 jo live setų norėjo persimesti žodžiu/kitu. Jau tada apie piktus, energingus ir stogą raunančius pasirodymus legendos sklido tarp festivalininkų ir tų, kurie savo atostogas nuo civilizacijos ir darbo leidžia Europos klubuose.

T.Raumschmiere Live, 2004

2003 m. po audringo live, T.Raumschmiere sulaukia kvietimo iš jau pasimirusio novamute, kur išsileidžia albumą Radio Blackout. Rugpjūčio mėnesį jis nukeliauja į dabar jau legendines John Peel Seesions, kur radijo laidos klausytojams dar kartą sugroja savo live.

Šalia pasirodymų klubuose, Marco užsiima ir kitais, mažiau populiariais pogrindiniais projektais. Hardcore, punkrock grupėje The Crack Whore Society Marco groja būgnais. Jis taip pat užsiima neseniai atgaivinto noise, experimental dueto Shrubbn!! veikla, kuris 1995 m. buvo įkurtas kartu su Schieres. Kaip rašoma jų MySpace puslapyje, grupė buvo sukurta groti dirty-filthy-but-swinging-noize improvizacijas narkotinių tripų metu. Tiesa, dabar konceptas kiek pasikeitęs:

http://www.youtube.com/watch?v=kbEnAlBocqwApparat – Hailing From The Edge (Shrubbn!! Remix)

Visdėlto, populiariausias Marco projektas – T. Raumschmiere. Po paskutiniojo labai rokinio albumo I Tank U, Marco gyvus pasirodymus atlieka kartu su būgnininku Ben Lauber, bosistu Andreas Paruschke ir garso inžinierium Allert Aalders. Mažoji kultūra, per nuosavą leiblą, kelis autorinius projektus, vadybininkavimą, talentų paieška ir kt., panašu, užima didžiąją jo laiko dalį. Paklaustas ar niekuomet nejaučia pagundos tapti populiaresniu, svarbesniu, jis atsako:

„Išpopuliarėjimas ar svarba manęs nedomina. Man patinka taip, kaip yra. Džiaugiuosi galėdamas suteikti žmonėms džiaugsmo. Visa tai darau ne dėl svarbos ar populiarumo, noriu duoti žmonėms tai ko nori jie, ko jiems reikia – štai ir viskas.“

Trumpai apie Shitkatapult

Berlyne užviręs daug veiklos, jis ne tik kelių autorinių projektų vadas ir dalyvis, bet ir vienas Shitkatapult leiblo įkūrėjų, iš kurio muziką į platų pasaulį siunčia Fenin, Apparat, Phon.o, Hakan Libdo, Puppetmastaz ir daugelis kitų.

Leiblą 1997 m. įkūrė Marco Haas su keliais draugais: „Mes turėjom tokią grupę, pavadinimu Stormbow, buvom sukūrę gabalą pavadinimu „Shitkatapult“. Ten mes dainavom „again, again and again I throw my shit at you“ (lt. vėl, vėl ir vėl svaidau savo šūdą į tave). Gitaristas Marcus ir aš įkūrėme leiblą. Kažkaip pagalvojom, kad visai vykęs toks pavadinimas leiblui, nes mes vėl, vėl ir vėl svaidom savo gabalus į jus.“

Kai Shitkatapult iš savo gimtinės Heidelberge persikėlė į Berlyną prie jų prisijungė Sascha Ring (auditorijoms žinomas kaip Apparat) ir Daniel Meteo. Shitkatapult muzikinės leidybos neišeina apibudinti stereotipiniu „Berlyno garsu“, kurį pastaraisiais keliais metais įkūnijo minimal techno. Mišinys tamsaus, gilaus elektroninio hip-hop, roko, techno, dub iš dalies gali charakterizuoti Shitkatapult, tačiau klasifikacija tikrai nėra siena nei leiblui, nei jo atlikėjams, kurie mielai šokinėja per žanrų ribas. Paklaustas, kaip susitaria, koks turėtų būti leiblas, Marco atskleidžia ir organizacijos sudėtį:

„Shitkatapult priklauso Floran Schmieg, Daniel Meteo ir man (Marco Haas). Kiekvienas mūsų dirba savo darbą. Flo užsiima teisiniais dalykais, Daniel užsiima komunikacija ir atlikėjų bookinimu, o aš – a&r (artist and repertoire – įrašų kompanijos padalinys, užsiimantis atlikėjų paieška ir muzikinės krypties vystymu., – red. past.) Nico užsiima viešaisiais ryšiais, administravimu, licencijavimu ir interneto parduotuvės reikalais. Žinoma, mes dėl visko diskutuojame, bet tos diskusijos produktyvios.“

Pasidalinti leiblo stogu su Phon.o ar Apparat, turbūt, norėtų ne vienas. Klausiu Marco nuomonės, ar jo manymu užtenka talentų aplink ir ką jiems daryti norint būti pastebėtais: „Manau, kad talentų pakanka. Jiems tereikia daryti gerą muziką ir daug groti.“

Pankrokas, elektronika, Berlynas: vizualinė bei garsinė pogrindžio kalba

Jo muzika, vizualinė kūrybos kalba (muzikinių kūrinių viršeliai, pasirodymų filmuota medžiaga, nuotraukos, tatuiruotės, interneto puslapiai ir t.t.) pakankamai tradicine, tamsia ir ironiška udnergroundinio roko ženklų kalba perduoda mums žinią kas ir kaip yra Marco, T. Raumschmiere, The Crack Whore Society ar Shrubbn!!. Ši kalba retai būdinga klubinės scenos dalyviams, kurie verčiau renkasi minimalų ar dekoratyvų vektorių meną ir nepriklausomų dizainerių drabužius.

T.Raumschmiere albumu apipavidalinimas dažnai referuoja į undergroundo kultūrą. The Great Rock’n’Roll Swindle primena išpurkštą koncertinį plakatą, Zartbitter, Stromschleifen – kopijuotus zinus ar flajerius. Kodėl nėra gėlyčių ar sultingų merginų?

„Nes mano muzika ne apie gėles ar sultingas merginas. Aš neesu jukebox ir nepataikauju miniai. Noriu, kad į mano albumų paveikslėlius žmonės žiūrėtų ir klaustų savęs, kokia žinią tai neša.“

Paskutinio albumo I Tank U garsas dažnai labiau susiškaukia su NIN ir hardcore linijomis būdingomis rokui, nei tuo, kas paprastai grojama „Panorama Bar“ ar kituose didžiuosiuose Berlyno klubuose savaitgaliais. Albumas labai šokamas, tačiau jis kitoks. Todėl klausiu Marco, ar jis jaučiasi pritampantis prie klubinės scenos, ar jo nuomone muzikinė įvairovė padeda:

„Nežinau, ar padeda. Ir, nuoširdžiai, man nusispjaut. Kai įrašinėju albumą, noriu sukurti tokius kūrinius su kuriais galėčiau identifikuotis pats. Nemąstau tokiomis kategorijomis, kaip pritapimas prie klubinės scenos.“

Pabėgantys iš „tikro gyvenimo“ ofise į klubą savaitgaliais gyvena kitokiais ritmais, nei atlikėjai. Savaitgalis pabėgantiesiems tai išsigelbėjimas, poilsis, ciklo dalis. Naktiniai grojimai, leidybinė įrašų kompanija – gyvenimo būdas, kuriam reikia atsiduot. Klausu Marco, ar nesvajoja jis kada pabėgt iš miesto, turėti sodą, karvę arba, galbūt, susirast vadinamąjį padorų darbą?

„Sodas ir karvė: taip! Padorus darbas: ne!

Man patinka miestas, ypač Berlynas. Bet esu tikras, kad kažkada tikrai turėsiu namą už miesto. O kas tas padorus darbas šiais ekonominės krizės laikais? Dirbti fabrike ar ofise, kur nuolat bijai, jog būsi atleistas, nes tavo kompanijai reikia taupyti? Nemanau, kad šiais laikais yra padorių darbų.“, – atsako jis.

Marco sakosi jaučiąs, kad Shitkatapult yra Berlyno, miesto kuriame daug iniciatyvų kyla iš pačių žmonių, dalis. Ir galiausiai paklaustas mano nesuturėto klausimo, kurlink suka Vokietijos muzikos scena, jis išlaikydamas vieningą interviu liniją sau būdinga maniera atsako:

„Nežinau. Argi tai svarbu?“