Jau trečius metus pajūryje romantika užleidžia vietą ironijai, žvaigždės iš tolimų celių danguje sugula į ekranus, o rudeniškai auksėjanti širdis džiaugiasi, „ji grįžo“.
Ji, o gal jis, to šiais nepatikimais laikais niekas nežino – yra video ir alternatyvių kino formų festivalis „Dezintegracija“.
Kas: Dezintegracija 333;
Kada: Spalį – Lapkritį;
Kur: Klaipėdoje;
Kodėl: atsimerkti, mąstyti, juoktis.
(Visa kita taip pat svarbu)
Festivalio specifika
Dailus ir jaukus „Dezintegracijos“ kūdikėlis gimė tuo metu, kai visa Lietuva labai aktyviai integravosi į masyvų Europos Sąjungos sąstatą. Gimė kaip pažadas būti autentiška atplaiša vienodo šiuolaikiškumo siekiančių praktikų kontekste.
Ir iš tiesų, „Dezintegracija“ yra ypatingas kultūrinis fenomenas tiek pajūrio, tiek visos Lietuvos mastu. Čiūčiuojama Meno Kūrėjų Sąjungos (MeKuSa) glėbyje ji pasižymi specifinėmis savybėmis. Kaltinti dėl to galima kad ir tą pačią MeKuSa. Kita vertus dėl to kalta gali būti ir eilinį kartą prie žemės artėjanti Nibiru planeta.
„Dezintegraciją“ supa stipriomis traukos savybėmis pasižymintis chaoso laukas. Epocha po epochos tas laukas susiformuoja vis kitoje vietoje. Sapnų kąsniai, vienu kavos puodeliu per daug, šaligatviuose išbarstytų lietsargių schema – visa tai aktyvuoja terpę, kurioje verda fizikos, chemijos bei astrologijos nepaisančios idėjos. Visai drąsiai galima spėti, kad toks pat chaoso laukas padėjo gimti, kad ir Boris Vian ar Italo Calvino šedevrams. Tokiu būdu filmas festivalyje gali neturėti pabaigos, pavadinimo, o po demonstracijos imti ir būti išvis nesukurtas.
Žodžiu, festivalio ribos, žemėlapiai ir planai yra nuolat kintantys. Tuščiuose „Dezintegracijos“ plakatų plotuose vartosi ne muilinės gubojos iš laukinių vakarų vesternų, ten plastiškomis rašalo rankomis įsikibs kūrėjų iš visos Lietuvos ir Lietuvai paralelelių pasaulių pavardės.
Organizacinė-kūrybinė komanda šventai laikosi taisyklės mylėti pajūrį ir nesileisti veikiami jokių tradicijų.
Programos nuojautos
Pažadai pažadais, bet „Dezintegracija“ šiais metais itin integruota. Trejetas, turėjęs žymėti eilės vietą metų sekoje buvo iškeistas į spontanišką minties išvaržą – trigubą trejetą. Pastaruoju gali būti eksplikuojama festivalio konteksto specifika. Kinas, Paskaitos, Muzika. Bet dar yra teatras. Ir tai – ne pabaiga. Juk tikrai bus vakarai, pilni plėšrių žuvėdrų ir pušynuose pagoniškas knysles vaškuojančių šernų.
Baltai kavai begėdiškai ašarojant į pažaliavusį Danės upės vandenį lieka paminėti, kad “Dezintegracijoje” bus neišvengta kontra kultūrinių akcijų. Tai – ne brutalūs išpuoliai, kurių metu tradicija puolama apsiginklavus vargingų partizaninių grupuočių mėgiamomis mečetėmis. Anaiptol. Tai – kiek gluminantys reiškiniai, kurie reikalauja aktyvios kultūros “vartotojo” pastangos dešifruojant juos. Klausimas, kiek patys esame aktyvus suvokdami meną, ir kiek aklai paklūstame kitų suformuluotiems reagavimo šablonams.
“Dezintegracija” yra nuotykis, į kurį kviečiama nuo bet kokių išankstinių nuostatų atsiribojusi auditorija. Pakėlus uždangą galima rasti ir karalių, ir klouną.
Trumpas “Dezintegracijos” pristatymas, kurio metu kalbinami MeKuSa nariai, festivalio organizacinės-kūrybinės komandos atstovai.
Atvirukai spausdinami. Programa bus paskelbta netrukus.
Komentarai