Tarpdisciplininės eko praktikos FoAM

FoAM – tarpdisciplininė organizacija, įsikūrusi Briuselyje, vykdanti projektus ekologijos, technologijos, kultūros susikirtimo taškuose. FoAM plėtojasi įvairiausiomis kryptimis ir būdais. Apie ekologiją ir ryšius tarp skirtingų disciplinų kalbamės su viena iš FoAM įkūrėjų Lina Kusaite.

Kas yra FoAM ir ką jie veikia?

FoAM – ne pelno siekianti organizacija, padedanti ir bendradarbiaujanti su tais, kurie derina kūrybą, technologijas, mokslą ir ekologiją. Suvokdami tarpdisciplininės veiklos svarbą ir jos stoką pasaulyje, mes tiesiame tiltus tarp išbalansuotos kasdienybės, kurioje socialinės, aplinkos bei ekonominės sistemos atsidūrė priešingose pusėse. Mūsų organizacijos moto „Grow your own worlds“ (Augink savo pasaulius) kviečia visus tolti nuo vartotojiško švaistymo ir aklos priklausomybės, jungtis į atsakingą bendradarbiavimą visuose aspektuose.

FoAM veikla susluoksniuota į ilgalaikes iniciatyvas, metinius-teminius projektus ir trumpos apimties eksperimentus. Tokia sistema leidžia veiksmingai išlaikyti ilgalaikius siekius ir tuo pačiu metu aktyviai dalyvauti kasdieninėse veiklose. Mūsų veiklas galima suskirstyti į kelias kategorijas: 1)analizę ir kūrybą; 2) švietimą ir mokymąsi; 3) dokumentaciją bei platinimą. Mes skatiname informacijos, rezultatų bei kūrybos procesų tarpusavio atvirumą.

„Groworl“ yra viena iš ilgalaikių iniciatyvų. Tai projektas, kuriuo siekiame įdiegti žmonėms „vegetalinę būseną“, jungdami įvairias veiklas į ARG (Alternate Reality Games) formatą.

Šio projekto tikslas – sujungti skirtingų požiūrių bei veiklų žmones, tokius kaip programuotojus, sodininkus, architektus, virėjus; suteikti jiems galimybę pamatyti, kaip kiekvieno profesinė veikla gali būti visapusiškai naudinga.
Siekdami tokio tikslo, mes pasinaudojome Augalų Gildijos sistema.

Tai augalų eko sistema, kurią sudaro 7 skirtingi sluoksniai ir 5 funkcijos: aukštų medžių sluoksnis, žemų medžių sluoksnis, krūmų, žolinis, šakninis, vijoklinis bei žemės dangos sluoksniai. Augdami tokioje sistemoje, augalai padeda vienas kitam išlikti. Tarkim, vieni augalai apsaugo kitus nuo kenkėjų, kiti privilioja bites ir drugelius, treti ištraukia iš žemės nitratus, kad tie, kurie turi trumpas šaknis, galėtų jų gauti. Didieji medžiai apsaugo silpnuosius nuo per didelio UV spindulių kiekio… ir t.t.

Augalų Gildija, ant stogo/ Briuselis © FoAM

Projektą sudaro kelios tarpusavyje susietos dalys: kompiuterinis žaidimas, urbanistiniai valgomieji sodai, internetinis puslapis ir almanachas. Kiekvienoje i šių dalių vienaip ar kitaip atsispindi Augalų Gildijos sistema.
Tarkim kompiuteriniame žaidime, žaidėjas yra augalo sėkla. Norėdamas patapti augalu, turi bendradarbiauti su aplinkiniais žaidėjais, ieškoti įvairių maistinių medžiagų augimui. Taip pat į šį žaidimą mes bandome kaip lygiaverčius žaidėjus įtraukti fizinius augalus arba jų grupes. Panaudodami drėgmės, UV, judėjimo ir kitus sensorius, mes galime iš sodo gautą informaciją perteikti į kompiuterį, kuris esamus duomenis paverčia į virtualų žaidėją. Tokiu būdu žaidėjas-žmogus turi galimybę bendrauti su žaidėju-augalu.

Matuojama žemes drėgmės bei šviesos kaita © FoAM

Šiuo žaidimu mes skatiname bendradarbiavimą bei mus supančios aplinkos tarpusavio priklausomybės suvokimą. Pačio žaidimo estetika daugiau fantastinė nei atkartojanti tikrus augalus (Patabotanika). Pataaugalų dizainas, tai Almanacho dalis. Šiuos augalus mes kuriame remdamiesi dalinai mokslinėmis žiniomis – taip pat ir išgalvotomis.

Pataaugalas is šakninio sluoksnio © FoAM

Taip pat bus kuriamas internetinis puslapis, kuriame sutelksime informacijos apie urbanistinę žemdirbystę. Šiuo metu tokia žemdirbystė itin populiari – žmonės mieste augina daržoves, atsiranda vis naujesnės technologijos, padedančios vystyti šią veiklą. Dauguma informacijos sklando pavieniuose internetiniuose tinkluose. Šia internetine svetaine mes sieksime apjungti jau esamas žinias.

Bandant įgyvendinti tokio mąsto projektus, nemažai laiko atitenka dieninėms paskaitoms, savaitinėms dirbtuvėms, kurios tiesiogiai maitina pagrindinę idėją. Tokios dirbtuvės kaip „Seedballing“, arba „Solar Jam Workshop“ leidžia detaliau susipažinti su įvairiomis technologijomis, jų gamybos būdais.

Saulės baterijų gamyba iš natūralių produktų © FoAM

Pernai metų rudenį dizainerių komanda Loop.pH Londone suorganizavo „Solar Jam Workshop“, kurio metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis saules baterijų technologijomis bei patys vieną pasigaminti. Šio eksperimento metu saulės baterijoms paruošti buvo naudojami natūralus produktai, tokie kaip mėlynės, avietės, svogūno lukštai.Tokia veikla leidžia plačiau suvokti energijos išteklius, jų naudojimo svarbą ne tik profesinėje veikloje, bet ir kasdieniniame gyvenime.

Dažnai taikome DIY (pasidaryk pats) principą. Jis suteikia galimybę minimaliomis namų sąlygomis pasigaminti įvairiausių objektų, kurie dažnai atrodo neprieinami ir nesuvokiami kasdieniniam žmogui. Tarkim, pernai metais japonų menininkė Maki Ueda pravedė „Valgomųjų kvapų“ dirbtuves, kurio pagrindinė idėja buvo namų sąlygomis išmokti iš maistinių augalų bei valgomųjų produktų išgauti kvapus ir juos patalpinus į alkoholį arba aliejų sukurti kvapų kompozicijas. Tokios žinios leidžia dalyviui jau po dirbtuvių toliau savarankiškai tęsti darbą arba pritaikyti tai savo profesinėje, asmeninėje veikloje.

Kas dalyvauja FoAM projektuose?

Priklauso nuo projekto. Atrenkame tuos dalyvius, kurie suinteresuoti tema, atviri komandiniam darbui, informacijos dalinimuisi. Dažnai mūsų dirbtuvėse dalyvauja 15-20 dalyvių. Iš pradžių išsiunčiame visiems kvietimą internetu su prašymu atsiųsti CV ir motyvaciją, taip pat kviečiame žmones, su kuriais jau esame dirbę. Taigi pavyksta išlaikyti įdomų grupių balansą, naujokus suvedant su veteranais.

FoAM projektus finansuoja ir Europos Sąjunga. Ką manai apie šios institucijos ekologinę politiką? Tik šią vasarą Europos Komisija panaikino draudimą prekiauti kreivais agurkais. Ar ne per daug ES taisyklės viską standartizuoja?

Nenorėčiau per daug komentuoti šio klausimo, nes neesu išsamiai susipažinusi su šiais įstatymais. Galiu pasakyti iš gyvenimiškos patirties, kad kuris laikas Bruselyje vyksta įvairūs ekologiniai turgūs, jau prieš kelerius metus atsidaręs ekologinių parduotuvių tinklas tikrai pardavinėja „kreivus agurkus“ ar susiraukšlėjusius obuolius.

Ištisas „Žaliųjų stogų“ kompanijų tinklas Europoje skatina industriją bei urbanistinius architektus pažvelgti į savo aplinką kitu, „žalesniu“ kampu, ir kilometrus betoninių stogų paversti alpinėmis pievomis, suteikiant miesto faunai naujus namus.

Bendra pasaulinė ekologinė bei atšilimo problema privertė daugumą suklusti bei atidžiau peržiūrėti įstatymus bei nuorodas įvairiose srityse: žemės ūkyje, produktų dizaine, tekstilės gamyboje, architektūroje… Galiu vardinti be galo, tačiau viena aišku: tai nėra vien tik Europos Sąjungos (ar valstybinių institucijų) įstatymų priėmimo problema, tai kiekvieno iš mūsų pareiga pamatyti ir suvokti dabartinę mus supančios aplinkos situaciją ir mūsų egzistavimą joje.

O kaip dėl ekologinės politikos Lietuvoje? Manai, reiktų naujos, europietiškos žaliųjų partijos (tokią idėją pastaruoju metu puoselėja Linas Kranauskas?

Lietuvoje lankausi kelis kartus per metus, į politiką, kokia ji bebūtų , per daug nesigilinu. Mano požiūris į gamtos išsaugojimą yra gana platus. Nemanau, kad reiktų „naujos, europietiškos žaliųjų partijos”.

Lietuvoje yra pakankamai pavienių žmonių bei organizacijų įvairiuose politinėse, socialinėse ar kultūriniuose sluoksniuose, kurie vienokiu ar kitokiu būdu bando išsaugoti gamtos ekosistemas, skatina socialinio-ekologinio pobūdžio veiklas, bei skleidžia informacijas naujausiais aplinkosaugos klausimais. Tai tokios organizacijos kaip „ECAT“ (Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras), judėjimas „Už gamtą“, kurių gretose galima rasti nuo menininkų iki mokslininkų. Arba tas pats „Jaltos“ restoranėlis, skatinantis vietinių ūkininkų ekologiškų produktų vartojimą, sveiką mitybą, įvairias kultūrines veiklas, susijusiais su šia tema. Tymo turgelis… ir daugelis kitų.