5 geriausi rugsėjo albumai

ORE pasiraitoja ausis, užsimaukšlina ausines ir nukramtytais pirštais perverčia krūva naujienų. Tai, kas lipo prie prakaituotų delnų, išguldo bitais ir baitas tau. Čia.

Passion Pit – Manners (Columbia)

Nežinau kiek daug geek’ų skaito ore, bet stabiliai daugiau, nei statistinis kluberis per visą gyvenimą skyrė tam sekundžių apmąstyti. Tai vat, kai geek’ai nori pakabinti mergikę, jie buriasi į bandą ir kurią muziką. Bet tiesa tokia, kad kai groji pusės amžiaus sintezatoriais, nešioji akinius ir megztinį, manieringai netvarkai plaukų, tai vienintelė viltis tėra universiteto bibliotekos stažuotoja. Errr… ir tai yra gerai! Turint omeny, kad grupė iš Kembridžo, Masačusetse. Kembridžas Petraitis, matyt, jau nevalingai traukia kredit-kardą ir remia grupiokus.

Kiti skaitytojai neskuba ir klausosi, ką gero gali pasiūlyti akiniuočiai-megztiniuočiai. O gali jie pasiūlyt old-school-indie-elektroninį skambesį. Gyvi būgnai, per visus galus susintetinti klavišiniai ir tas nepakeičiamas indie cypimas. Viso šito daug ir sočiai per visą albumą. Kodėl tiek daug apie band’ą, kurį žino tik Papalazdijų kompiuterių būrelio prezidentas? Šekit, klausykit ir sintezuokitės:

http://www.youtube.com/watch?v=DUKB9SxMFpI

Passion Pit – Little Secrets (live at Bonnaroo)

Squarepusher – Solo Electric Bass 1 (Warp)

Kas pažįsta Squarepusher kelia ranką! Rankos gėdingai leidžiasi žemyn, nes Squarepusher nepažįsta niekas. Net ir jis pats. Šį kartą Squarepusher jama į rankas bosinę gitarą ir lipdo 12 kompozicijų. Jokių ištvirkimų tavo mamos rūsy, jokių suicidinių tommib, tiesiog krūva solo kompozicijų pagal Squarepusher. Poros metų senumo eksperimentai į atskirą leidinuką sutilpo tik dabar. Perka tik fanai, ŠMC ir restoranų savininkai. Paklausyt nekenktų visiems.

Squarepusher – seb-1.03 (live)

Vivian Girls – Everything goes wrong (In the Red)

Kai nori paerzinti tėvus, tai susikvieti krūvą draugų, pasileidi Vivianos mergikes ir siaubi viską aplinkui. Net jei tau tik 33. Tikrai tik tiek, agresyvios gitaros, kalantis ritmas ir dar ten kažkokie žodžiai tarp kitko. Tiesą sakant dainų tekstai yra, bet kai taip pjauna gitaros tai tiesiog patampa nebesvarbu. Pasiutusios mergiotės tavo ir mano džiaugsmui albumo atidarytuvą išgroja gyvai:

Vivian Girls – Walking Alone At Night (Live at The Great Escape 09, UK)

500 Days of Summer – OST 20th Century

Pačio geriausio filmo apie vasarą, kuris iš tikro turi būt rodomas vasarį, garso takelis. Kaip ir nieko ypatingai naujo: Morrisey, Feist, Wolfmother ir t.t. Bet mano repeat mygtukas pastoviai strigo ant Temper Trap, apie kuriuos žino kiekvienas hip L.A. paauglys ir du prakutę interneto piratai Marijos žemėj. Jei nuoširdžiai tai rinkinys, kuris turi prasmę tik tada, kai matei filmą. Ir tai absoliuti tiesa, kaip ir su kiekvienu OST. Tik tas magiškas bet… Temper Trap iš tikro fantastiški one hit indie stebuklai, todėl šio rinkinio apžvalga čia vien tik dėl jų. Ir dar dėl filmo. Ir dar dėl to, kad patiko tiek filmas, tiek muzika. Vat.

Temper Trap – Sweet Disposition

Pastels/Tenniscoats – Two Sunsets (Domino)

Pabaigai – šiek tiek kitokio pop nei įprasta. Susitikę škotai ir japonai atsipalaidavo ir vasariškai sulipdė lengvą pop albumiuką. Škotiškas guitar-pop ir japoniškas avant-pop per kelis metus susilipdė į lengvą vasaros atviruką. Labai, labai smagus dviejų grupių ilgagrojis. Ne kiekvieną dieną, ne kiekvienai nuotaikai, bet viską suderinus… Beje, kūrėjai brandūs, kaip gerai išlaikytas vynas, tad smagumo kiekvienoj natoj krūvos.

Pastels/Tenniscoats – Vivid Youth