Siaučiant madingiems electro vėjams mažai kas pateikia įdomių šios sintetikos ištakų interpretacijų. Taip, mane tikrai žavi stilinga šio žanro eskpresija, seksualumas bei energija. Tačiau kartais pasiilgstu melancholiškesnių sąskambių, turinčiu daugiau bendro su 80ųjų šaltąja banga bei Chris and Cosey ar Clock DVA tamsiai subtilia elektronika. Juk electro šaknys kerojasi labai plačiai ir susipina net su kai kuriais industrial požanriais, jau nekalbant apie coldwave ar darkwave ištakas bei žavų minimal wave primityvumą.
Tiesa, viso šito nesitikėjau išgirsti iš Wesley Eisold, vyruko, pasižymėjusio Amerikos hardcore scenoje. Keista, bet jis ir yra pagrindinis Cold Cave narys ir kūrėjas. Padrožęs gitaras, Wesley nusprendė imtis sintetinio skabesio ir susimetęs su Xiu Xiu bei Prurient nariais ir žavia vokaliste ėmė tyrinėti šaižius ir melancholiškus synth sąskambius. Viso šito rezultatas – Love Comes Close.
Pirmasis „Cebe and Me“ primena ankstyvąsias industrial ir electro sąsajas. Efektų jūroje paskendęs šaižus moteriškas vokalas dera prie šaltų loop‘ų, kuriančių hipnotizuojančias nuotaikas. Kyla asociacijos su moderniau interpretuotu ansktyvųjų Chris and Cosey garsu bei November Novelet kūryba. Tuo tarpu titulinis kūrinys mena dar nesugadintus 4AD eros Clan of Xymox. Akustinė gitara, 80‘s sintezatoriaus tembrai nori nenori veda į paraleles su Medusa skambesiu.
Gerokai moderniau suskamba „Life Magazine“. Primityvus sintetinis bytas, bosas bei analoginių sintezatorių garsas įneša pozityvesnių nuotaikų. Tiesa, viskas čia perkošta per gerą efektų dozę suteikiančią albumui dabar gana madingo lo-fi prieskonio. Šis elementas suteikia darbui papildomų atspalvių bei padaro jį dar įdomesniu šių dienų kontekste.
Šaltom sintezatorinėm bangom nuaidi „The Laurels of Erotomania“ pasižymintis labiau darkwave scenai būdingu vyrišku vokaliniu tembru. Užduotą toną toliau vysto ir „Heaven Was Full“, ko gero, vienas tamsiausių albumo numerių.
„The Trees Grew Emotions and Died“ tarsi sulieja žemą Wesley balsą su subtiliai seksualiu Sarah Lipstate vokalu. Prancūziškas numeris suskamba tarsi 80ųjų synthpop’eriai atrastų lo-fi skambesį. Subtilus new romantic glamūras tarsi susilieja su analoginio skambesio grubumu bei purvinumu. Panašiais muzikiniais atspalviais dvelkia ir likusieji albumo kūriniai. Trumputis „Hello Rats“ suskamba gražia melancholiška gaida. Jausmingumu nenusileidžia ir „Youth and Lust“. Šis kūrinys pateikia kiek tradiciškesnį synth pop garsą, bet tuo pat metu puikiai pratęsią vieningą albumo visumą. Tuo tarpu paskutinis energingas „ICDK“ nepagadintų jokios post punk ar new wave vakaro šokių aikštelės. Puikus akcentas albumo pabaigai.
Cold Cave rekonstruodami senesnės mokyklos skambesį naujai suskamba labai moderniai. Neabejoju, jog šis jaunas projektukas ateityje bus rašomas kur kas didesnėmis raidėmis. O metų topuose jo vieta neabejotina. Cold Cave labai subtiliai balansuoja ant grožio, jausmingumo, šaltos sintetikos bei analoginio lo-fi ribų. To pasėkoje, „Love Comes Closer“ suskamba tarsi trumpa kitos synthpop pusės retrospektyva. Beje, labai vientisa ir tuo pačiu konceptuali.
http://www.youtube.com/watch?v=PBAlD0cWmvw
9/10
Komentarai