Spalio 10 dieną jau ketvirtą kartą įvyko vienas įdomiausių muzikinių įvykių, pavadinimu „Creeper Fest“. Šiek tiek sumažinęs apimtis ir iš „Mulen Ružo“ pseudo-retro salių persikėlęs į labiau pankovą “Musės” erdvę renginys vėl kalė klynan gerai sukalta programa bei super energingu line-up‘u. Sumažėjusi kiekybė tikrai nenuleido kokybės kartelės. O ankšta klubo erdvė tam tikra prasme suteikė renginio atmosferai papildomo cinkelio.
Nusileidęs į „Musės“ rusį jau girdžiu Danijos 8-bit chiptune entuziastų Bitluder ir Sweeps kapojamus bytus. Pasikinkę 1989ųjų gamybos Nintendo Game Boy bei Kaos Pad efektų procesorių vyrukai užtikrintai konstruoja primityvius, senų kompiuterinių žaidimų semplus ant monotoniškų aštrių ritmų. Galbūt palyginimas su Crystal Castles būtų perdaug pretenzingas ir patiems atlikėjams ne itin patiktų, bet jų muzika kažkuo priminė aštriausius šio dueto momentus, dar labiau pasunkintus ir persunktus pankiška DIY estetika. Įdomus ir tas niuansas, jog šie du vyrukai atėję iš visiškai skirtingų scenų (Bitluder iš post punk, o Sweeps iš breakcore). Ir nors tiesiogiai šių įtakų pastebėti neįmanoma, bet laužyti ritmai ir nuo scenos dvelkiantis pankiškumas subtiliai apie tai primena. Beje, šių vyrukų gyvą perfomansą galėjo išgirsti ir „Start FM“ klausytojai, įsijungę radijo stotį praeito sekmadienio vakare.
Kadangi nesu rokabilio megėjas, lenkus The Jet Sons klausiau viena ausimi. Vyrai iš stuotmens ir iš liemens drožė seną gerą garažinį rokabilį su visais jam prideramais atributais ir, be abejo, stipria energija. Užskaitom.
Lietuvių frontą laikė savotiški šio festivalio rezidentai Daddy‘s Dolls. Sceninės arogancijos ir rokeriškumo vyrukams netrūksta. Gal net ir kiek per daug. Muzikinės pusės nelabai girdėjau, nes vėlgi nesu didelis jų fanas. Be to, jau buvo nemažai progų atsižiūrėt. Ateityje tikiuosi pokyčių (pvz.: elektroninų bytų ar labiau efektuotų gitarų).
O štai stilingus britukus Romance atžiūrėjau su didžiausiu malonumu. Tiesa, malonumą dar sustiprino įspūdingas jų bosistės stotas. Daili šaltų bruožų mergina yra įvaldžiusi perfect goth look, kas labai puikiai rezonavo su kolektyvo muzika. Vokalistas taip pat žavėjo savo įsijautimu ir ekspresija. Jo drąskymasis bei ekspresyvumas labai įdomiai kontrastavo su kitų grupės narių šalta laikysena. Tai puikiai atspindėjo ir jų muziką, balansuojančią ant stipraus emocionalumo bei šaltumo ribos. Taip, tai seno 80‘s coldwave įtakotas post punk bei goth rock mišinys. Vokalisto balsas dvelkia Siouxsie manieringumu. Žaviąją post punk ledi primena ir melancholiški sąskambiai. Tiesa, aštrus fuzuotas gitarų skambesys labiau dvelkia modernesnėn death rock atmainom, bet visumoj grupė išlaiko labiau 80iesiems būdingą skambesį bei nuotaikas. Nors daro tai pakankamai šiuolaikiškai. Ir subtiliai bei stilingai.
Kadangi pertraukos tarp grupių buvo ne itin ilgos, viskas keitėsi gana operatyviai. Vos spėji užmegzt pokalbį, išgert alučio ir sutraukt cigariuką, o čia jau žiūrėk ant scenos kažkas vyksta. O ten savo vintažinius ritmus po truputį vynioja renginio hedlaineriai Schwefelgelb, labai perspektyvi modernaus electro/NDW grupelė. Kas vyko po to, sunkiai nupasakojama žodžiais. Vyrukai raitė vokiškai kietą NDW garsą, geriausiomis šio žanro tradicijomis. Nors pati grupė save įvardija kaip DAF ir Fad Gadget sintezę, jų garsas neapsiriboja viena senąją NDW/minimal mokykla ir skamba pakankamai moderniai. Sunkesnius electro šmotus keitė šmaikščiai melodingi new wave numeriai, bet viskas buvo pateikta su nepažabota jaunatviška energija, šokiais iki lubu bei alaus ir vandens purslais publikai atvėsinti. O buvo labai karšta. Vyrukai užkūrė tokį reivą, kokio šįmet dar neteko matyti. Atrodė tarsi visą sukauptą energiją grupė momentaliai perdavė miniai, kurią užvaldė dueto ritmai. Šokau aukštyn ir žemyn, pogo vyko visomis kryptimis. Kiekviena nata bei taktas suteikė papildomos energijos publikos šėlsmui. Taip, šie vokietukai taško užtikrinai ir netausojo žiūrovų jėgų. Scwefelgelb šou buvo vienas geriausių šių metų muzikinių įvykių. O „Creeper Fest“ istorijoje, ko gero, pačiu geriausiu momentu.
Po tokio pasirodymo didžėjams teko nelengva užduotis sukelti publiką ant kojų. Pirmasis didžėjus, pseudonimu Su-Y, sukalė labai smagu electropunk/clash setą. Antrasis didžėjus buvau aš ir grojau panašiai smagiai. O štai Niko ir DJ Hematogeno tandemo setukas labiau tiko ramiam fonotekiniam klausimui, o ne šokių aikštelei. Tiesa, skonio neturėjimu šių vyrukų tikrai neapkaltinsi. Kaip ir pirmų dviejų didžėjų.
Tai vat taip vat prabėgo 4asis „Creeper Fest“. Smagiai, energingai linksmai ir kažkaip…jaukiai. Lauksim ir mini-jubiliejaus. O 2010 metais Lietuvėlėj sulauksim ir keliaujančio post punk/minimal/electro/weird festivalio „Drop Dead“ linksmybių. Stay tuned!
Daugiau foto: www.fotogriausmas.lt
Foto: Renata Drukteinytė Video: Dzhanini
Komentarai