Viena pažįstama dar išvakarėse prisipažino, kad neįsivaizduoja savęs MTV gimtadienyje. „Siemens“ arenoje įsitikinau, kad šitas klausimas – kas kaip save įsivaizduoja ar neįsivaizduoja MTV gimtadienyje – aktualus ne tik susirinkusiems fanams, bet ir pačiai MTV.
Nors VIP zonoje buvo galima pasivaišinti močiutės kumpiais ir lašinukais, tačiau kvietime buvo pabrėžiama, kad „MTV visuomet laikėsi politikos“ neįsileisti liaudies kultūros, kaip antai „užstalės šlagerių“. Žodžiu, MTV neįsivaizduoja savo gimtadienio su užstalės šlageriais. Nors, beje, daug kam derinys „MTV+kaimas“ yra gana įprastas, nes MTV juk rodoma restoranuose „Čili kaimas“!
Galima tik pritarti dainininkės Jurgos žodžiams, kad verti pagarbos tie, kurie šiais laikais dar švenčia gimtadienius. Koncertas buvo grandiozinis, prasidėjo sunkiosios artilerijos salvėmis. Geležį gitaromis pjaustė IR, Flamingo ir Freaks on Floor. Dar pridėkime Suicide DJs – kiekviena atskirai, o ypač vienoje divizijoje šitos grupės daro beveik sukrečiantį įspūdį: tarsi regėtum ateitį ir girdėtum balsus iš ateities (Lietuvos). Skatindami ir remdami tokius rokerius, MTV atlieka labai reikalingą ardomąjį darbą: jie ardo visokių brolių monopoliją popsferoje. MTV – tai tarsi Grybauskaitė popindustrijoje.
Kita vertus, į akis (tiksliau, ausis) krenta tai, kad minėtos grupės sparčiai „akademiškėja“, darosi per daug „simfoninės“, nesirūpina melodika, tekstais ir visu tuo, kas vadinama komunikaciniu efektu. Aišku, visos jos turi po vieną „popsiškesnę“ dainelę: gražus pavyzdys galėtų būti grupės Suicide DJs daina „Do zobačenia“.
Balų neprideda ir pabrėžtinai konservatyvus (nuobodus ir nudėvėtas) sceninis įvaizdis. Na, šiaip, aišku, rokas juk yra konservatyvus žanras.
Nežinau, kaip jums, bet man ta visa gera lietuviška muzika, ypač surinkta į vieną vietą, atrodo per daug akademiška, rimta, užsisklendusi savyje ir, nepabijokim to žodžio, nuobodoka. Kalbant apie gimtadienius, rimtas gimtadienis – ne komplimentas gimtadieniui. Bet čia kalbame apie koncertą. MTV dėl to nekalta, ji tik surinko ir parodė, ką turim.
Koncerto programa buvo išdėliota taip, kad pirmoje pusėje rikiavosi rokeriai bei eksperimentuotojai (taip šiuo atveju pavadinau ir L.Somovą su Jazzu), o įšilusi scena buvo atiduota „popartistams“: Mantui, Sel, Skamp, G&G sindikatui ir kitiems. O kur dar Metal on Metal, Jurga, Happyendless.
Metal on Metal, sakyčiau, seniai verti nacionalinio apdovanojimo už savo hipnotines galias ir pajėgumą mobilizuoti pačių įvairiausių amžiaus ir socialinių kategorijų publiką.
Mano subjektyviu vertinimu, rūpestingiausiai su auditorija dirba Mantas. Tačiau jam šiek tiek kenkia tas nesibaigiantis įsijautimas į Fredžio Merkurio parodiją. Jis tikriausiai patikėjo, kad jo vienintelis pranašumas – tai panašumas į ką nors.
Arenos šokių aikštelė buvo pilna, bet „tvarkingai“ užpildyta. Kartais prie scenos susidarydavo spūsčių, bet šiaip buvo ramu. Pats laikas tarti porą žodžių apie publiką. Nieko nenustebinsiu pranešdamas, kad minia buvo labai jauna. Joje vyravo tos amžiaus kategorijos atstovai, kuriuos galima pavadinti vaikais. Vėliau, jau išeidamas, pastebėjau, kad šventėje buvo nemažai ir studentiško amžiaus žmonių, bet salėje jų kažkaip nesimatė. Vaikai valdė.
Mano atlikta mini sociologinė nereprezentatyvi apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų negalėjo išskirti kokios nors vienos grupės ar atlikėjo: sakė, kad patiko „visas koncertas“. Kai kurie prisipažino net ir nežiūrintys MTV. Atskirų komplimentų susilaukė tik SEL, taip pat Mantas, kuris „gerai pavarė“.
Keletas respondentų nepriklausomai vienas nuo kito skundėsi dėl susirinkusios publikos sudėties – esą prisirinko per daug „vaikų“ ir per daug „per mažų“ vaikų. Liejosi apibūdinimai „Tele bim bam” ir „vaikų darželis“. Tie, kurie taip sakė, turbūt „neįsivaizdavo savęs“ tarp tų vaikų – arba buvo priversti įsivaizduoti save ten.
Kaip paaiškinti tokią publikos sudėtį? Kodėl vyresnių amžių grupės tarsi boikotuoja MTV? Aš įsivaizduoju, kad čia veikia toks psicho(pato)loginis mechanizmas: tie, kurie nekenčia „šlagerių“ popkultūros, bijo bet kokios popkultūros. O tie, kurie myli „žiopčiojančias rusopopo merginas“ (citata iš MTV kvietimo), nesupranta, koks yra kitokios muzikos „pointas“. Lietuvoje visose srityse labai reikšmingą vaidmenį vaidina visokios neapykantos ir nusistatymai. Niekas neina tūsintis be nusistatymų.
Vis dėlto, kas nežino, kad MTV – tai ne tik vienas iš tūkstančių televizijos kanalų. MTV – mįslinga solenizantė. Jos įtakos ir galios neįmanoma paaiškinti nei žiūrovų reitingais (0.3 proc.), nei garsiais vardais. Aišku, iš dalies MTV atvejui Lietuvoje galima pritaikyti tokį prekės ženklo apibrėžimą: „rimtas prekės ženklas – ne tas, kuris garantuoja pasitenkinimą, o tas, kuriam viską atleidžiame“. Bet tik iš dalies.
Komentarai